Sundown: The Vampire in Retreat (1990)

Vampyrai.. Dienų atstumtieji ir naktų palaimintieji. Kas man patinka- kiekvienas režisierius parodo savąją versiją, nerasi dviejų panašių filmų, istorija kaskart nauja, tik su pastoviais šviesos, kraujo ir česnako principais. Turint omeny, kad filmui jau 20 metų, jis neregėtai novatoriškas- tai matyti jau įžanginiame žodyje: amžiai bėga, pasaulis, technika tobulėjo, vampyrams teko padaryti tą patį. Na ir štai- vampyrai kuo ramiausiai vaikšto dienos šviesoje! Nesuvokiama? Dėkokime kremui ir akiniams nuo saulės. Jie beveik atsikratė žalingo, bet gyvybiškai būtino žmonių kraujo gėrimo, pasitelkę padirbinį...kurio skonis nekoks, bet svarbu geri norai. Grafo Mardulako vadovaujami, jie prisitaikė gyventi žmonių pasaulyje. Deja, ne visi. Nuolatinis vampyrų nekentėjas Van Helsingas jau pakely, bet bijoti nėra ko- toks vėpla ir išsižiojėlis, koks tik Bilas Cambellas gali būti. Kalbant apie Mardulaką- aktorių Davidą Carradain'ą visada siejau su karatė pasispardymais, suprask, S.Seagal Senior, bet. Po šitos mielos istorijos apie Skaistyklos miestelį niekada daugiau negalėsiu minėti jo blogu žodžiu, jis buvo fantastiškas. Ir žinoma, Šeinas, kurio išvaizdą lenkia tik seksualus balsas- tačiau Severen ir toliau lieka mano mylimiausiu vampyru:) Paskutinis akcentas- lokacija, priežastis, kodėl man taip patiko The Hitcher- dievo pamiršta vieta, vidury dykumų..