Ar yra dar koks režisierius, taip apnuoginęs moters sielą? Meilė, ilgesys, išsiskyrimas, vienatvė. Rašytoja Leo atsiduria aklavietėje- išgyvenanti santuokos krizę, nebegali toliau kepti lėkštų meilės romanu su saldžiomis pabaigomis. Supažįsta su mielu žurnalistu ir nesėkmingai bando atgaivinti santykius su vyru. Jų dialogas man panašėjo į pjesę, labai teatrališka scena. Marisa Paredes dažnai filmuojasi Almodovaro filmuose, kerinti moteris. Pasitempusi, stilinga, ak, norėčiau ir aš taip atrodyt po dvidešimt metų! Niekada nepamatysi moters su chalatu, riebaluota galva, pajuodusiais paakiais, visi jo filmai vaizduoja tik susitvarkiusias, spindinčias būtybes, o juk žvelgiama per homoseksualo prizmę. Leo dvasinė būklė lyg šešiamečio, ką tik palaidojusio mylimą šuniuką. Ašaros, sriūbavimai, tabletės. Vampyriška asmenybė, aplinkiniai turi taikytis ir jausti kaltę, bet laimė, tai neužtrunka ir veikėja išsilaisvina iš emocinės priklausomybės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą