Odinės striukės iki pusės šlaunų- rusų mafų
outfit'ai- supažindina, koks būtent filmas jūsų laukia. Nešvarus, depresovas, be tos "šustreko mafiozo" auros, kaip Scorcesses šedevruose. Nusikaltėlio Džošua, įtaigiai suvaidinto Tim Roth, šeimos drama, arba kas ją ištinka sūnui palaidūnui grįžus į gimtąjį Brighton Beach'ą, Rusijos žydų lizdą. Motina merdi- galvos auglys pamažu čiulpia gyvastį, aišku, tai netrukdo tėvui tenkinti seksualinius instinktus, arba kitaip, sutuoktinės pareigos išlygų neturi. Brrr, šlykšti scena. Paauglys brolis nelanko mokyklos, slapta nekenčia tėvo ir ilgisi vyresnio brolio. Tad šiam sugrįžus, labai nudžiunga. Cha, be reikalo. Džošua asmenyje vienintelę akimirką žybteli žmoniškumas. Nenuostabu- jei gali be niekur nieko
nupilti žmogų gatvėje, visiems matant, ir ramiai nueiti, tavo dvasios reikalai suknisti. Dabar galvoju- gal čia buvo ironizuota, kokios "tvirtos" žydų šeimos ir jų vertybės? Kinematografija traukia akį; priminė nuotrauką, kur pavaizduotas Bruklino tiltas, nešvarios gatvės perspektyvoje. Ne ševevras, bet dvelkia melancholija-groteskiški hitmano darbeliai, išdavystė, moralinis nuosmukis žiemos fone- kuri man priimtina ir pažįstama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą