Kaip Almodovarui tai pavyksta? Suplakti kokteilį iš vienuolyno gyvenimo, narkotikų vartojimo, erotinės fantazijos ir lesbietiškų polinkių, tačiau nepaversti to parodija. Vis tiek justi meilė moterims, net užuojauta joms. Jolanda randa prieglobstį pas gailestingąsias seseris, kai perdozuoja mylimasis. Ji pati ne šventoji, gresia nemalonumai dėl platinimo, ir šiaip- kam tas policijos dėmesys. Seserys, švelniai tariant, ne tokios, kokias įsivaizduotum pasislėpusias po abitu. Vyresnioji mėgsta švirkštis heroiną, kita vienuolė vartoja rūgštį, tripina ir mato religines haliucinacijas, trečia, prisidengusi slapyvardžiu, kepa erotinius meilės romanus. Be to, vienuolyne gyvena tigras, vietoj normalios katės- didelė katė. Jolanda- dainininkė, o vyresnioji yra didelė jos gerbėja, visom prasmėm... Žiūri, stebiesi, paskui priimi kaip išsišokimą, prikolą, bet kaip sakiau, junti režisieriaus humanišką požiūrį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą