Istorija, kurioje teisingumas paklysta tankumyne, o tikrasis niekšas išsisuka. Mažą miestelį sudrebina jaunos merginos išrievartavimas ir žmogžudystė, neilgai trukus galime susipažinti su bjaurybe. Šlykštus senis, darbo reikalais gastroliuojantis po šalį ir sėjantis siaubą. Būti moterimi- grynas prakeiksmas, nesuprantu, kaip dar yra tuo besidžiaugiančių, aukštinančių lyties privalumus. Gali bet kada būti užpulta, išniekinta, nužudyta! Pasakojama iš daugelio veikėjų perspektyvos, kol galime susidėti visą vaizdą. Liūdniausia, kai nukenčia nekaltas žmogus, taikiai sau gyvenęs merdinčiam kaime. Vieta, kur mirus paskutiniam gyventojui, liks apleista. Šitas gabaliukas, apie du paskutinius gyventojus, senukus, nuolat besibarančius tarpusavyje, įsiminė labiausiai. Gyvenimas eina į pabaigą, o jie įsitveria pykčio, kad nereikėtų galvoti apie liūdną ateitį. Kita linija- paleontologai ir moteris , atvykę į minėtą miestelį tirti urvo, kaip reikiant sušika sau gyvenimą, kai moterį užpuola minėtas iškrypėlis. Ant karštųjų, mėgindami pričiupti niekadėją, jie padaro lemiamą klaidą. Dar yra linija apie nelaimingai vedusį policininką, kuris ryžtasi susitepti rankas, spjovęs į savo pareigą teisingumui. Žmonės lyg musės vis giliau klimpsta į šūdą, o ispanų režisieriai man vis labiau patinka!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą