2016 m. liepos 4 d., pirmadienis

Mischief (1985)

Kokiu būdu jis praslydo ir nebuvo čia aprašytas?? Žiūrėdama turėjau nuojautą stipresnę nei deja vu, kad tai jau antras kartas, o po 10min tai virto įsitikinimu. Anyway, miela komedija apie nerūpestingą paauglių gyvenimą šeštajame dešimtmetyje. Ar tai būtų šiandien, ar penkiasdešimt metų atgal, visas dėmesys skirtas tiems patiems dalykams- įlįsti į moteriškus triusikus ir pasirodyti kietu :D Johnatan'ui negresia nei viena, nei kita. Jis drovus, nerangus jaunuolis, apie paneles gali tik svajoti. Bet pagalba ateina pažįstamu tokio žanro filmų maniera- kaimynystėje pasirodo kietas bendraamžis, kuriam Jonahtan'o bėdos- proga prasklaidyti provincijoje užklupusiam nuoboduliui. O ir mergužėlės čia niekuo nenusileidžia Čikagai- į akį kaip mat krenta žavi garbanė. Kieti bičai turi pačias  jautriausias širdis.. Ta vieta, kai  Jean pakviečia Bunny į pasimatymą, tas  lūkestis akyse beveik skausmingas, sutiks/nesutiks? Pabaiga- happy end'as, tačiau kokia realybė? Gyvenime merginos iš tikrųjų nekreipia dėmesio į Jonahtanus, kol jų pačių akcijos aukštai, bet galiausiai neišvengiama  išteka būtent už tokių,- mąsčiau žiūrėdama. Jean- tai pavojus, nemalonumai. stresas, o ko nori moteris? Saugiai padėti šikną ir perėti. Tie išskaičiavimai ir šalta vedybinė logika, keistas čia aisšku pasvarstymas tokiam nerimtam filmui, bet mastau, vadinasi, esu :D Jean, drabužių mados, senovinės mašinos, Elvio Presley dainos,- man tai buvo vizualinė fiesta..

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą