2016 m. liepos 19 d., antradienis

Grand Canyon (1991)

Mack'as pasiklysta juodukų kvartale, staigiai  prisisega gero nežadanti tačkė. Situacija darosi grėsminga, juodžiai liepia pyzdinti iš mašinos, svarstai, ar jie sudaužys kaip obuolį, ar tiesiog nutemps ratus. Bet netikėtai pasirodo techninė pagalba,- irgi juodaodis. Darosi įdomu- baltajam būtų parodyta, iš kur kojos dygsta, bet juodieji gerbia vieni kitus. Paskui Mack'o žmona, bėgiodama ryte, krūmuose randa paliktą kūdikį. Atgyja  sūnui nebereikalingi motiniški instinktai, moteris užsikepa įsivaikinti. Sėkmingą filmų prodiuserį užpuola ir sunkiai sužaloja. Vyrui kyla minčių, kad visas jo prievartos ir smurto brukimas ekrane, kuriuo užsiima- tuščias reikalas... Ilgą laiką nesupratau, apie ką čia sukasi pagrindinė mintis, bet turėjau 2val 14min susiprotėti :D Nieko nenutinka šiaip sau, stebuklai- o jų pasitaiko- neturi praslysti pro akis, likti nepastebėti. Tai lyg pauzė susivokti savyje, pakeisti. Net kai juodai nesiseka, ir gyvenimas šūduose plaukia, įsivaizduok save ant didingo gamtos stebuklo, Didžiojo kanjono, krašto. Ir viskas niekais pavirs. Maždaug taip. Pagrindinis išminties skelbėjas yra minėtasis  gelbėtojas Danny Glover, šaunus aktorius! Ko gero, vienas geriausių iš juodaodžių; Washington visada toks pats, Snipes=šnipštas, Will Smith..meh. Scena, kur jis eina į pasimatymą po daugybės metų pertraukos, pavergia nuoširdumu! Drama deklaruoja humanizmą, meilę artimui.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą