Šizofreniški bezdalai, arba seniai mačiau ką keistesnio... Psichinės ligos yra nuostabi tema originaliam filmui sukurti, ir šiuo atveju tas puikiai pavyko. Pradžia. Jaunas valkata mėgina pasikarti, susidaro įspūdis, kad jis jau seniai vienas negyvenamoje saloje ir vienatvė pribaigs. Bet paskutinę akimirką jis pamato vandens išmestą lavoną. Tas
pasiskraidymas... čia suvokiau, kad laukia daug neįprastenis reginys, negu maniau.. Maniakiškose smegenyse
sužimba lemputė- jiedu susidraugaus. Taip, Danielio Radcliff'o lūpomis prabyla mirusysis, bet iš kalbos matome, kad tai tik pagrindinio herojaus mintys, stebuklas neįvyksta. Pamažu sužinom daugiau apie Henką, kodėl jis miške susikūrė alternatyvią realybę, kur ieško draugystės ir meilės, ir kaip nori grįžti
namo. Kai kurios scenos tokios keistos, kad imi jaustis nepatogiai, jau neminint karts nuo karto pasigirstančio "pyrst". Istorija labai liūdna, šizofrenija yra viena šiurpiausių ligų.Labai mėgstu neįprastus scenarijus, būtų kiaulystė, jei negautų Oskaro nominacijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą