Tėvas su šešiais vaikais gyvena savo susikurtame pasaulyje, toli nuo
supermarketų ir materializmu sergančios visuomenės. Maistą susimedžioja patys, kasdien intensyviai treniruojami lyg spartiečiai, mokyklos nelanko, nes yra puikiai auklėjami namie. Į galvas kalama ne tuščia, nenaudinga informacija, o ugdoma nuomonė, formuojama tvirta, savo įsitikinimus turinti asmenybė. Vaikui, nesvarbu, kokio amžiaus, visada sakoma tiesa. Ši griežta, disciplinuota sistema
supermamyčių klubui įvarytų isterijos priepuolį, tačiau kokie rezultatai! Nuo paties mažiausio iki didžiausio, vaikai toli lenkia bendraamžius, turi aiškią vertybių sistemą ir nesiduoda išmušami iš vėžių, kas benutiktų. Išbandymas netrunka pasirodyti- keletą mėnesių ligoninėje gydžiusis depresiją, nusižudo mama. Turiu pasakyti, tai sukėlė nerimo, kad šis atsiskyrėliškas gyvenimas visgi nebuvo į sveikatą. Vyro santykiai su uošviais, kaip ir tikėjausi, dvelkia Antarktimi; jam draudžiama pasirodyti žmonos laidotuvėse. Tačiau budistų tikinčiajam ne vieta krikščionių kapinėse, negalima leisti kad būtų taip šiurkščiai paminta paskutinė valia. Šeimyna leidžiasi išpildyti paskutinio mamos noro, beje, labai juokingo :) Vienas geriausių 2016-ų metų flmų. Viggo Mortensenas tobulai įkūnija tėvą- autoritetą. Maniau, kad čia bus indie-comedy, kažkas panašaus į Wes Anderson kūrybą: keisti, nupušę veikėjai ir daug neįtikėtinų situacijų ir nuotykių (man patinka, bet tai jau būtų plagiavimas), tačiau nieko panašaus, jau pati pradžia privertė tokias
paliavas išdulkėti iš galvos. Į vaikus suaugusieji žiūri iš aukšto, šleikščiai globėjiškai,
visada teisus, nes vyresnis principu. O čia pateikiamas aštresnis kampas- ne valdau, įsakinėju, rėkiu, bet formuoju: ryžtingą, savimi pasitinkintį, laisvos dvasios žmogų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą