Netektį kiekvienas išgyvena savaip; vieni šaukia, ašaroja, kiti.. gyvena įprastai. Būtent taip elgiasi Deivisas, po tragiškos žmonos mirties. Toliau eina į darbą, dalyvauja susirinkimuose, lyg nieko nebūtų nutikę. Uošvį gąsdina toks šaltumas, (Deivisas dirba jo kompanijoje!). Keista, kai žmonės bando tau primesti savo gedulo rūšį, kita vertus, klaida buvo likti ten dirbti.. Visgi pamažu Deiviso šarvas ima skilinėti- sėdėdamas ligoninėje jį suerzina niekalas - neveikiantis Skitles automatas. Vyras pradeda rašyti pasipiktinimo laiškus įmonei, kurie greit pereina į asmeniškumus. Rašo apie mirusią žmoną, kad galbūt jos nemylėjo ir t.t. Tokiu būdu susipažįsta su Karen, kuri taip pat turi problemų su paaugliu sūnumi. Filmas lėtas, labai šiltas ir turi kelias nuostabias akimirkas-pvz kai Krisas prisipažįsta esąs gėjus, o Jake Gyllenhaal nė antakio nekilsteli- "tau galiu sakyt viską, nes tau giliai dzin":D arba pati pabaiga..Ši draugystė pamažu atveria akis, išlaisvina troškimus- kartais prireikia tragedijos, kad pagaliau atsimerktum gyvenimui, kurį gyveni, ir darytum tai, ką iš tiesų nori. Nepretenzingas, jaukiam vakarui namuose, geriau žiūrisi esant vienam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą