Žmogaus psichologinės evoliucijos istorija. Nedaug veiksmo, laidotuvės filmo pradžioje- vienintelis ekspresyvūs įvykis. Nelaimės išvakarėse matome merginą uoste, ji kažkam skambina. Telefonas skamba ir skamba, niekas nekelia. Vos prieš atsiliepiant, ji padeda ragelį, merginos likimas nuspręstas.. Labai stipri vieta emociškai, junti neviltį, liūdesį, pyktį. Ar vyras, atsiliepęs laiku, būtų kažką pakeitęs? Žinia apie pažįstamos mirtį pasiekia minėtą vyriškį, taip jis susipažįsta su geriausia velionės drauge, prostitute Luisa. Stengdamasis išpešti daugiau detalių, Robas užmezga keistus santykius, kurie apraizgo lyg voratinklis. Ne jį, tai keistas babnikas plevėsa, net su žmona gyvena keistoje "atviroje santuokoje", o Luisą, lyg jai netrūktų savų rūpesčių. Pamažu, skaitydama draugės dienoraštį, moteris supranta, jog kartoja tas pat klaidas. Prisiriša prie žmogaus, kuriam nerūpi, tokiu būdu tikėdamasi, kad jos problemas išspręs kažkas kitas. Leisdamas būti savo namuose, Robas ją atstumia. Nesibaimindamas, kad nepažįstamoji ką nors nugvelbs ar prisikvies valkatų narkomanų, jis parodo, koks niekas yra Luisa. Šitą tik dabar išmąsčiau..Lėta savianalizė, su prošvaistės tikimybe, kaip vienas draugas sakė- "išjaustas filmas" :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą