Retai filmas taip pagauna, pribloškia ir įsirėžia į atmintį. Gerai išdūrė žanras "komedija", ok, gal ir buvo keletas juokingų momentų, bet paskui istorija pakrypo visai nelinksmai. Šįkart nepasakosiu siužeto, trumpai- į karo veteranų psichiatrinę ligoninę atvyksta naujas gydytojas. Kadangi šį filmą radau savo imdb watchlist'e, neilgai trukus supratau, kodėl ten buvo įdėtas. Čia vaidina Stacey Keach, jau matytas End of the Road ir palikęs neišdildomą įspūdį kaip aktorius. Mane traukia keisti, šiurpūs veidai, randuoti, ar turintys kokių išsiskiriančių fizinių ypatybių (Woody Harelson, Willem Defo, Christopher Walken) Stacey aiškiai turėjo "kiškio lūpą", gal dėl prastos filmo kokybės tada nepamačiau, bet šitoj juostoj abejonių nelieka. Plonos lūpos, sustingęs veidas, galima sakyti, jis nevaidina, o tiesiog..kalba ir tiek. Bet kaip kalba! Lyg kūnas tebūtų indas, o viduje blaškytųsi demonas. Vien metęs akį į jį, supranti, kad tai ypatingas žmogus, ne toks, kaip kiti. Viduje plešosi kančia, kuri pabaigoje sudrasko vyrą į skutelius...Praėjo beveik 40 metų nuo sukūrimo, radosi modernios kameros, mandri garso takeliai, aktoriai uždirba neįsivaizduojamas sumas. Daug kam nepatinka seni filmai- fee, ten viskas beviltiškai atsilikę ir kelia juoką. Man juokingas buvo tik akis išsidažęs gaujos lyderis, bet greit jo veiksmai šypseną nutrynė. Daug kas liko pražiūrėta, praklausyta, ateityje labai norėčiau dar kartą pamatyti, nes tai gilus psichologinis masterpysas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą