Negaliu apsakyti, kaip džiūgavau aptikusi vaikystės siaubeką! Vienintelis likęs atsiminimas- cirko artistas, kurio kūną sudrasko per karjerą prarytos britvos, stiklo šukės, vinys ir nesveikas nekrofilijos epizodėlis. Blessed childhood, indeed...:) Senas bibliotekininkas įkyriai žurnalistei papasakoja keturias siaubo istorijas. Miestelis išveda žmones iš proto, verčia daryti baisius nusikaltimus. Pirmoji- nenusisekusi meilės istorija. Iškrypusi namų aplinka- brolis tebegyvena su seserimi, kurią "maudo" ledo vonioje, nuogi papai, nuoga putka, wtf??? Bet incesto nepamatysite, brolis įsižiūrėjęs bendradarbę. Kai galų gale ryžtasi pakviesti ją į pasimatymą, viskas baigiasi žiauriu fiasko. Antroji- smulkų niekšelį nudobia kriminaliniai asmenys, bet jis spėja įšokti į valtelę, kuri nuplukdo pas juodaodį šamaną. Kiek metų šiam paslaptingam vyrui? Trečioji- cirko mafijos kerštas. Kai stiklo rijikas suranda merginą, žiauri vadovė siaubingai jį nubaudžia. Ketvirtoji- kraują stingdanti istorija- apie karo vaikus ir savotiškus jų žaidimus, kai į valdas papuola trys kareiviai. Vaikystėj man labiausiai patiko trečioji istorija, bet dabar, kai galėjau geriau įvertinti, apsispręsti daug sunkiau. Kiekvienas pasakojimas turi ypatingą atmosferą, šiltą terpę, kurioje kaip pelėsis, dauginasi ir tarpsta blogis. Efektai.. juokingi, bet nederėtų ties jais užsiciklinti. Laikas parodė, kad vizualinis išpildymas pažengė, užtat labai suprastėjo pats pasakojimas, o vaidybai kviečiami nežinomi aktoriai, kad patys savo karjerai užkurtų inkvizicinį laužą. O čia turime unikalią galimybę pamatyti Vincentą Price'ą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą