1944-ieji, fašistinė Ispanija, partizanų pilni miškai, karas eina į pabaigą. Ofelija su mama persikrausto pas patėvį, sadistišką karininką, kuriam žmona terūpi tiek, kad pagimdytų sveiką įpėdinį. Mergaitė neranda bendros kalbos, jaučiasi vieniša, ir susikuria paralelinį fantazijų pasaulį. Manot ten skraido rožiniai drambliai? Nė velnio. Fantazijų žemėje taip pat tyko pavojai, nuo kurių gelbsti geraširdės fėjos. Magija ir stebuklai taip pinasi su realybe, kad sunku patikėti, kad tai viso labo prasimanymai. Plikagalvė pabaisa, rankose laikanti savo akis, šaknis, pakišta po lova ir gebanti verkti- kaip būtent įvardyti tą skirtumą, kuriuo pasižymi užsienio flmai?
Liūdnas pasakojimas. Fantazijos vaisiai parodo, kokie apleisti ir nelaimingi būna silpniausi visuomenės nariai- vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą