Absoliutus mindfucker'is, sudėtingesnio neteko dar matyt, įmantrus pasakojimo būdas- nuo pabaigos keliaujama į pradžią, o turint omeny, kad herojus nieko neatsimena ir nesuriša į vientisą istoriją, pamiršti, kas buvo rodyta prieš tai, o viskas juk susiję.. Galiausiai sėdi kaip maišu trenktas ir nebesioientuoji laike,- ką jau kalbėti apie prasmę.
Leonardo labai silpna atimtis, jos beveik visai nėra, viską, kas nutinka svarbaus, jis žymisi ant kūno tatuiruotėmis. Taip jam nutiko po tragiško užpuolimo, po kurio jis buvo rastas leisgyvis savo bute kartu su mirusia žmona. Žingsnis po žingsnio jis iriasi į priekį. Kas nutiko tą lemtingą dieną? Kodėl jis nieko neprisimena? Leo sutinka vyruką, kuris stengiasi padėti, bet paskui randa tatuiruotę:
nepasitikėk Tedžiu...
Palaimingai atsidrėbus sofutėj nepažiūrėsi, turbūt reikia perleist kokius 3-4 kartus, kad surištum įvykius į prasmingą grandinę. Christopheris Nolanas- tas režisierius, kurio kūrybą verta patyrinėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą