Vieną dieną sugriuvo mažo nerūpestingo berniūkščio gyvenimas. Jį ir motiną pagrobė iškrypęs sadistas. Moteriškei viskas baigėsi skausmingai, bet greitai. Girdėjosi klyksmai už už sienos, o vėliau susipažinus su psichopato modus operandi, aišku, kokiu būdu nukeliavo pas Abraomą.. Užtat sūnaus laukė šiurpesnė dalia. Žudikas pavertė jį savo tarnu- vaikas turėjo valyti kraujo dėmes, keisti patalynes po kruvinų siestų, ruošti šeimininkui valgį. Gavo ironišką vardą Kiškelis, o kad nepabėgtų, koją sukaustė ilga grandine. Bėgo metai. Įdomiausia, kad žudikas matė Kiškelyje... įpėdinį? Pradėjo mokyti anatomijos- ant dar šiltų objektų, dėstyti gyvenimo filosofijas- visos moterys kurvos, šitą galima buvo numanyti :D Kol vieną dieną atėjo didžiojo išbandymo metas- pateisinti mokytojo lūkesčius. Kaip patys elgtumėtės? Įtariu, visi varžteliai greitai atsisuktų, paprasčiausiai pamestumėt protą po patirtų baisybių. Mano dėmesį užvaldė Vincento d'Onofrio persona. Nors matome, kad jo vaikystėje nutiko dalykų, kurie turėtų pateisinti šiandieninius įpročius, tiesiog negalime gailėtis. Šlykštynė, monstras, išsigimėlis- nu sustabdykit jį kas nors! Fantastiškas vaidmuo, gaila, už panašius apdovanojimų nedalina, būtų amoralu kažkaip. Dar vienas nustebinęs faktas- režisierė moteris. Antras kartas, kai iš moteriškos sulaukiu akis pjaustančių brutalybių. Pabaigoje dar laukia twist'elis, šiek tiek nušviečiantis Kiškelio likimą. Panašių filmų, manau, pamiršti neįmanoma.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą