Eina 1907-ieji, kaubojų era pasibaigusi- dėka geležinkelio, galas vyriškam amatui. Atsiskyręs nuošalioje fermoje, ūkininkauja Henris su sūnumi. Kaip ir visi paaugliai, vaikis nenustygsta vietoje, nori ištrūkti iš prakeikto užkampio, špilkuoja tėvą, kodėl jie čia triūsia kaip nevykėliai, kada technikos pažanga seniai leidžia nelieti prakaito kaip vergui. Žodžiu, pagarbos galėtų daugiau rodyti. Bet dar palaukit, greitai požiūris pasikeis. Vieną dieną pas juos užklysta vienišas žirgas kruvinu balnu, o tolėliau tįso raitelis su šautine žaizda, šalia- nemenka pinigų sumelė. Nujausdamas, kad reikalas nešvarus, Henris nenori veltis, bet galiausiai visgi priglaudžia nelaimėlį po savo stogu. Kaip žinia, kur pinigai, ten laukiniuose vakaruose ir kojotai kaukia- netrukus prisistato tariamas šerifas su svita, tvirtindamas, kad pabėgėlis- plėšikas, ieškomas keliose valstijose. Po truputį auga įtampa, nes akivaizdu, kad abi pusės turi paslapčių. Nei Henris iš kelmo spirtas vėpla kaimietis, nei šerifas- prisaikdytas įstatymo sergėtojas. Tim Blake Nelson ir Stephen Dorff dovanoja mums nuostabią vyrišką akistatą pagal geriausias vesternų tradicijas, o kantriausiems, pabaigoje- virtuazišką susišaudymo šokį.Tik buvo keista, juk persvara akivazdžiai šerifo pusėje, Henris- vienas mūšio lauke, kodėl jo neatjungė keliais pykštelėjimais, o užsiiminėjo šnekomis ir derybomis. Nesvarbu, man vistiek labai patiko, lėtas vystymas visiškai netrukdė, laukiau, kol Tim Blake Nelson atskleis tikrąją savo asmenybę :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą