Ramus, gražus filmas apie paskutinį tašką ant "i", padėtą seneliuko ir Ajovos. Sužinojęs, kad brolis, kurio nematė 10 metų, patyrė sunkų širdies priepuolį, jis leidžiasi į kelionę. Baisaus čia daikto, pasakysit, bet esmė transporto priemonės pasirinkime. Neturėdamas vairuotojo teisių, seniukas pasikinko žoliapjovę, prie jos prikabinęs vežimaitį (!) Prasideda kelionė iš Ajovos į Viskonsiną. Atstumas virš 300 mylių. Transportas juda panašiai ėjimo greičiui, bet 73ejų, su dviem gyvenimo padrožtais klubais, nenukulniuosi, tad.. Herojus sutinka įvairių žmonių, laimei, piktadarių ir nevidonų išvengiama, priešingai- matydami kelyje senolį, žmonės geranoriški. Paremta tikra istorija, kas dar kartą patvirtina- gyvenimas pateikia pavyzdžių, pranokstančių bet kokią scenaristo fantaziją. Skaičiau, kad Richard Farnsworth filmuodamais jau sunkiai sirgo kaulų vėžiu, į galą nebegalėjo vaikščioti. Bet ar jis dejavo, skundėsi? Priešingai, sužavėjo filmavimo komandą begaline savitvarda ir orumu. Praėjus metams, jis nusižudė, nepakėlęs skausmų, kaip tragiška :( Faktas, kad liko nebedaug gyventi, persidavė personažui, justi nuoširdus susitaikymas ir paskutinis lūkestis- ar spės Alvinas pamatyti brolį? Juostą gražiai papildo Alvino duktė Rouz, stulbinamai suvaidina Sissy Spacek; dabartinė karta nebeturi panašaus kalibro aktorių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą