Galiu tik iš dalies suprasti, ką reiškia gyventi su psichinę ligą turinčiu žmogumi- man kliuvo keli mėnesiai su nusenusia močiute, uch, patirtis nesaldi... bet čia.. Diena iš dienos, nevaldomos nuotaikos, ekscentriškas elgesys, aplink šokinėjantys tėvai. O tau, sveikai seseriai, telieka svajoti apie pilnametystę, kada galėsi palikti namus. Kay jau gyvena savarankiškai, iš arbatos tirščių jai net išburia mylimąjį, bet iki pilnos laimės kažko trūksta. Kai Luisas sugalvoja pasodinti kieme medelį, ima barškėti skeletai Kay spintoje- praeitis priartėja, o netrukus pasirodo namuose. Tai psichė sesutė Dawn, pravarde Sweetie. Palengva Kay nervai tampomi, įtampa auga, ypač turint omeny, kad namuose dar drybso narkašas "prodiuseris" Dawn draugelis. Trys ketvirtadaliai filmo gali būti traktuojami kaip komedija, komiški veikėjai ir jų sprendimai, viskas taip nerimta, o pabaiga nuliūdino. Pamačius Dawn vaikystėje, nesunku atspėti jos psichinės ligos priežastis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą