Antra mano matyta sci-fi meilės istorija, sunkokas žanras :) Reikia labai protingo scenarijaus, kuris "nenugrybautų" į pievas. Aišku, toks filmas sudomintų nedaugelį, nes kai žiūrint reikia "kramtyti", ir ne popkornus, publika ima raukytis. Neapibrėžtu laiku gyvena labai protingų vaikų karta, kad maždaug įkirstum levelį jie pavadinti Mari Kiuri, Niutonas, Štrausas. Su realiai gyvenusiais savo amžininkais turi mažai ką bendro. Tai kas, kad proto guzai, 100% neturi niekas, ir šalutiniai efektai neišvengiami. Mari absoliučiai neturi emocijų, (aukštas dažnis), Niutono- priešingai (žemas). Jiems susitikus ima lyti, kas nors užsidega, taip sakant- jų "laukai" siaubingai nedera. O gaila, nes vaikinukas žiauriai įsimylėjęs ir užsispiria rasti išeitį. Mintis. Tai paaiškintų, kodėl kai kurie žmonės taip mus nervina, o prie kitų norisi glaustytis kaip katėms. Viskas tėra fizika. Jei čia darosi keblu, palaukit, pamatysit pabaigą... daug minčių diskusijoms kilo. Mėgstu, kai rutinos iškamuotas smegenis šiek tiek sudrebina kokia netikėta idėja, priverčia suktis parūdijusius sraigtelius :) Jei kažką įsimyli, ar svarbu, kad tavo laisva valia tuo metu neegzistavo? Kad neturėjai jokios galimybės pasirinkti, tai buvo iš anksto kažkieno nuspręsta? Esi linkęs už savo laimę dėkoti, ar keiksnoti tą, kuris ją suteikė? Ar "kodėl" svarbiau už galutinį rezultatą? Visiems mąstantiems ir nebijantiems "nesuprasti".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą