Žiūrėjau dalimis; visų pirma dėl filmo trukmės, visų antra dėl slegiančio turinio- sunku aprėpti vienu ypu. Pirmasis pasaulinis karas, jaunuoliams plaunamos smegenys apie kiekvieno indėlį ir meilę, pareigą Tėvynei dar mokykloje, jie žygiuoja į frontą su pasidižiavimu, nekantra. O dieve.. Greitai jų iliuzijos išsprogdinamos, belieka siaubas, siaubas ir dar kartą siaubas. Įsirėžę pagrindinis muzikinis motyvas ir stulbinantis detalumas. Pasijunti lyg pats gulėtum griovyje, aidint bomboms, lakstant kulkoms, po to pasigirsta agonijos klyksmai. Brrr.. Kaip čia įterpti faktą, kad žmogus- protingiausia būtybė planetoje??? Skaičiau komentarą, kur žmogui pritrūko veikėjų charakterių išsamesnės studijos. Čia rimtai? Kaip aš supratau šį filmą- tai visiškas nužmoginimas, kareivis- tik patrankų mėsa, kuriai GAL pavyks prasiveržti, nepavyks, na, nepasisekė. Asmenybė neegzistuoja, tik bendra kolektyvinė masė, einanti į mirtį. Trumpi viršenybės intarpai rodo sveiko proto likutį, kuris derasi dėl taikos ir pamišusį generolą, kuris siunčia kareivius į neišvengiamą pražūtį, pats sėdėdamas prie baltos staltiesės. Sunki peržiūra, eina šikti :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą