Gerai, kad kai kurių filmų neskubi žiūrėti. Apie "Raging Bull" pirmą kartą sužinojau prieš 16metų, kai gavau vieną nuostabiausių dovanų Kalėdoms- "1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą". Tada atsirado pirmosios gairės, pažintys su režisieriais ir t.t. Dabar matau, kad būdama jauniklė niekaip nebūčiau jo įveikusi. Labai neįprastas filmavimo būdas, primena teatro sceną, praktiškai visas filmas- uždaroje patalpoje arba apribotoje ringo erdvėje. Tos ribos matyt, ne šiaip sau, o specialus sumanymas. Šiek tiek vargau su peržiūra, nes iškart buvo aišku, kad matysiu asmenybės čiuožimą žemyn. Karštakošis boksininkas Džonas la Motta- talentingas kovojas, bet visiškai nepaslankus santykiuose su žmonėmis. Būdamas impulsyvus, pavydus sutuoktinis, jis gadina nervus gražuolei žmonai, kasdien blogėja ir santykiai su broliu, kuris dirba jam vadybininku. Yra scena, kuri dėl keliamos įtampos priverstų užvirti virdulį- kai pagrindinis veikėjas tardo brolį dėl įvykių bare, įtardamas, kad dėl visko kalta "paleistuvė" žmona. Po jos supratau, kodėl Robertas de Niro gavo tą "Oskarą"- fantastiškas pasirodymas, aukščiausios klasės vaidyba. Atrodė, pati stoviu kambaryje ir kvočia mane, ant tiek įtaigu. Galiausiai la Motta nusivažiuoja iki pigaus juokdario abejotinos reputacijos smuklėse, nutunka. Nutukimas- realus, priaugti kilogramai nuosavi, ne pagalvė po marškiniais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą