Sarah Polley žinau iš serialo Road to Avonlea, kurį rodė vaikystėje per LRT. XXa pradžioje, išdykėlė našlaitė atvyksta gyventi pas velionės motinos giminaičius. Gerai ten užknisdavo tetulę! Tai štai, minėtoji Sarah užaugo įdomi asmenybė,- nors filmuojasi retai, bet pasirodymai įsimintini, o dar režisuoja! Laukiau šio filmo, degiau smalsumu- tema neįprasta, kaip jai pavyks?? Būrelis moterų iš izoliuotos religinės bendruomenės, svarsto, ką daryti. Jų dalia nesaldi- sunkiai dirbančios, mušamos vyrų, išnaudojamos, jos turi nuspręsti, ar tokio gyvenimo linki savo dukroms? Likti, ar išdrįsti išeiti? Palikti gyvenimą, kai nežinai kitokio. Čia suima siaubas, kad istorija paremta tikrais faktais; 2010m, Jėzau, visai neseniai, kažkas gyvena be elektros, patogumų, elektroninių įtaisų, kompų, mobilekų, skalbia lauke ir rengiasi kaip senų senovėje! Gaila, nerodo, kaip susikūrė šis kultas, galva neišneša. Taigi moterys diskutuoja, svarsto, balsuoja, taip, nes vienbalsio nutarimo nėra. Keletas neįsivaizduojamai bijo nežinomybės ir geriau gyvens kaip aukos. Klaiku. Aktorės pasirodė nuostabiai,- Rooney Mara, Jessie Buckley, gaila, Frances McDormand pasirodo labai trumpai, bet vistiek, įneša savo indėlį. Emociškai sunkus, bet labai prasmingas turinys, šaunuolė Polley ne tik režisavo, bet ir scenarijų sukūrė, už kurį buųvo apdovanota "Oskaru".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą