Murder in the First (1995)

Niekaip nesulaukiu, kad atsisiųsta The Walking Dead serija nebūtų rusiškai, tai išnaudosiu tas 10-15min praaušusiam įspūdžiui pašildyti. Vėl mane dominanti kalėjimo tema, pateikta subjektyviai, "ne visi verti kalėjimo", arba ir "tarp kalinių yra žmonių"; bet toks jau maršrutas, ir teks jį nueiti. Viso dėmesio čia reikalauja Kevin'o Bacon'o vaidyba. Nors rašo, kad paremta tikrais faktais, galit negooglinnt ir netikrint, nes čia labai jau perfrazuota ir nukrypta, praktiškai telikęs Henrio Young'o vardas ir faktas, kad Alkatraso kalėjimas Kalifornijoj buvo viena baisiausių peraauklėjimo įstaigų. Jaunas advokatas gauna nedėkingą pirmąją užduotį praktikai- ginti kalinio, ką tik užmušusio kitą, interesus. Reikalas ir taip rodos beviltiškas, bet dar pastabėlė- klientas praleido 3 metus vienutėje- požemiuose, su skurdžiu maisto daviniu, absoliučiai atskirtas ir kvanktelėjęs savaime suprantama. Pradžioj atrodžiusi situacija be išeities, galiausiai išjuda iš mirties taško... dėl beisbolo. Žiaurumo neišmatuojamai daug, panašaus prisižiūri per "Ozą", bet prikausto taip smarkiai, kad laikas pralekia akimirksniu. Ironiška, bet nė ketvirtadalio nepažiūrėjęs supranti, kad Young'ui blogai baigsis bet kokiu atveju- išteisins (3m.), ar nuteis (mirtis). Vaidyba tokia sukrečianti, jog negalėjau suprast, kur apdovanojimai? Ar dėl kraupaus turinio ir intensyvių smurto scenų eilinis žiūrovas negalės mėgautis sėdėdamas kėdėj ir ryti popkornus? Valgyti filmo metu tikrai būtų iškrypėliška, be to. gresia nešvarumai. Kitas šokiravęs dalykas- Gary Oldmanas, sadistas prižiūrėtojas,  kuriam žmogaus luošinimas eina po priedanga "aš dirbu savo darbą ir taip išlaikau šeimą"...

Django Unchained (2012)

Dar kiek, ir dėl visokių "ai nėra su kuo", "galvą skauda," "pavargau" būčiau praleidus vieną  must see in the cinema filmų, o tai didelis nuostolis, nes per kompą efektas sumažėja mažiausiai 10 kartų. Tarantino... Po Inglorious Bastards jis vėl pribloškia originalia idėja, fantastišku išpildymu ir kraujo pompastika :) Ekscentriškasis eks-dantiskas King Schultz sudaro vieningą komandą su nigeriu Džango, ir kartu jie ima verstis pelningu banditų ieškojimu ir nudobimu, už ką susižeria gražias sumeles. Aišku, taškyti baltuosius Džango labai patinka, visgi tuštumos neužpildo- jis trokšta rasti šlykščių baltašiknių parduotą žmoną Broomhildą. Ką aš galiu pasakyt- geriausia juodoji komedija iš visų matytų, juoda juoda juoda :D Jau neskaitant fakto, kad Schulc- vokietis, o Broomhilda- Zygfrido mylimoji :).. Viskas čia blows your poor mind, užsikaifuoji kėdėj, nejučia išsprūsta- ssss, wow, auč, jėga- ištiktukai, tuo nustebindami pasyvų kaimyną. Taip, pasyvų. Salė žvengė iš būrio su maišais ant galvų, bet kur rodė masines skerdynes, sprogimus, kur kraujo purslai išsiplečia į 3D matavimą, viskas taip grafiška ir gražu- jie sėdi šiknas suspaudę, pyzdiec.. Christoph Waltz acting'o neaptarinėsiu, Tarantino atrado vokiškąjį schatz, man trūksta žodžių, koks tai užburiantis genijus fašio veidu. Įsirėžė- ir labai netolygiai- trys asmenys (aktoriai). Pirmiausia- neatpažįstamas Nešas Bridžas, jei nebūčiau sekus cast'o pradžioj, būčiau praleidus pro akis ir niekaip neatpažinus Don Johnson. Jo tūpas ir godus veikėjas bei organizuotas užpuolimas- į kelnes gali prileisti :D Antra- Di Caprio, žmogelis ne savo vietoj... Nesuprantu, kodėl Tarantino jį pasikvietė, sukurtas personažas tragiškai kontrastuoja su  amžino berniuko išvaizda, idealiausia būtų buvę Kevin Bacon, kuris tikrai dar nėra per senas. Bet gal norėta sukurti velnio avies kailyje metaforą, aš nežinau, daili išorė slepia supuvusias šlykštybes ir pan. šūdai.. Ir galiausiai- Samuel L. Jackson. Padlaižys nigeris- kas gali būti blogiau? Ir šauniau tuo pačiu metu! Prisitaikėlio šliužo poza, karjerai gęstant, vargu, ar dar pamatysiu Samuel'į sužibant. (Ne)tikėta matyti režisierių pabaigoje, mikliai užkėlė reitingą mano akyse. Mintis suvaidint epizodinį vaidmenį nėra nauja, bet Quentino padaro tai taip žaismingai, kad atima visą tavo dėmesį :) 

Kraujastastiška..

 "D" netariama, kaimieti".....

Lost Highway (1997)

Gėdinga, bet kol neperskaičiau komentarų, nesupratau siužeto visiškai, bet juk čia Lynch'as, arba aš visai atbukau.. Sutuoktiniams kažkas palieka vaizdajuostę, kurioje užfiksuotas jų namo vidus. Išsigandę kreipiasi į policiją. Po kurio laiko vyras užmuša žmoną ir nuteisiamas mirti. Belaukiant paskutioniosios, jam užeina beprotiški galvos skausmai ir staiga kameroj sėdi nebe Fredas, o kažkoks jaunas vyrukas. Niekur nemačiau taip meistriškai kuriamos įtampos kaip Lynch'o filmuose, susijaudinęs sėdi nuo pirmųjų kadrų. Regis nieko nevyksta, rodo kaip jie dulkinasi ar lankosi vakarėlyje, bet liežuvis neapsiverstų pavadinti jo nuobodžiu.Net nuogybės neerzina, viskas estetiška ir vietoje. Įdomiausia, kas buvo tas diedas su piršto storio sklastymu- Blogis? Keršto demonas ar kas? Režisieriui būdingas pasmerktos meilės motyvas, tik femme fatale gan paviršutiniška šįkart, nei pridėsi nei atimsi- pornoaktorė. Bet čia tik moterims atrodo, kad jas "myli" už protą, kai iš tikrųjų didžiajame lošime dalyvauja papai ir subinė. Na kiek nuklydau, bet pažiūrėjęs jautiesi keistai išprotintas, kaip po gero sci-fi, kur atsakymų rasti neįmanoma. Bet nuolat norisi knaiotis tarp eilučių, nes kam tada išvis žiūrėti, jei nemąstai :)

All About Evil (2010)

Kažkokiu palaimintu būdu jis atsidūrė linkomanijoj, o po kiek laiko- mano kišenėj :) Neįsivaizduoji ko tikėtis, bet tai horror comedy, antrasis žanras iškart atima bet kokią teisę kritikuoti pirmąjį žanrą. Natasha Lione buvo fantastiška. Kuklios bibliotekinkės metamorfozė į makabrišką režisierę,- šio filomo arkliukas. Jos komanda- iškrypęs senis, kurio vien žvilgsnis verčia žarnose  tavo vakarienę šokinėti , dvynės-žudikės, labai priminusios lietuvišką grupę mokinukės, ačiū Dievui, išvaizda buvo vienintelis kriterijus :D ir supuvusiiais dantim  bobočių siaubas Adrianas- senutės apiplėšimas atrodo tokia pramoga, prie kurios mielai prisidėtum ir įspirtum senai pirdylai :) Kino teatras merdi, kalė motina spiria jį parduoti, Debora priima drąstišką sprendimą, kuris... atveria naujas verslo galimybės jos teatrui ir jį išpopuliarina. Kraujo bus daug, ekstravancijos  dar daugiau, ypač patiko transvestitas, priminęs a.a. Devine iš John Waters filmų. Tokio gero nemačiau nuo Revenant; mažas biudžetas nėra kliūtis, jei turi pribloškiančią koncepciją. Malonaus reginio ;)

Gummo (1997)

Nihilistiškas, vietom šlykštus, tačiau be jokio pasmerkimo, gyvenimas kaip gyvenimas. Du bachuriukai medžioja miestelio kates už pinigus, stambiu planu rodomi jų sumaitoti kūneliai. Karts nuo karto įterpiama viena kita gyventojo istorija, pvz. brolis, pardavinėjantis savo daunę seserį už prostitutę, paauglys persirenginėjantis moteriškais rūbais ir slaugantis pūvančią močiutę, keistos vietinių pramogos- imtynės su kėde ir t.t. Tai iš tikrųjų vyksta, tik čia kaltę prisiima Ohajo miestelis, o juk iškrypimai, prievarta ir pan. šūdas klesti ir už garbingų šeimų durų didmiesčiuose. Tiesiog redneck'ai, neturintys išsilavinimo, nesumuoja- jei pagalvotų apie savo gyvenimą, iš tikrųjų giliai pagalvotų, dažnas paleistų kulką sau į galvą. Tie vargšai neturi konteksto, tik liūdną, kuri virtusi kasdienybe. Kai nežinai geriau, "blogiau" tau neegzistuoja. Low life, at it's best. Negalėjau atplėšt akių, laikas pralėkė akimirksniu. Veikėjai tokie įdomūs, kaip reti vabzdžiai, kuriuos žiūri su smalsiu pasibjaurėjimu, bet Solomonas, berniūkštis iš plakato, pats geriausias. Tai bent veidas :)

Four Rooms (1995)

Nurautas- naujametinis :D Idealiai tinka tam laikui, užsikreti šventine nuotaika, ir šiaip, filmai, kur rutuliojasi kelios (ne)susijusios istorijos patrauklūs tuo, kad kiekvienas išsirinks sau labiausiai patikusią, man asmeniškai- "Missing Ingredient". Dar niekada neteko matyti taip išsidirbinėjančio Tim Roth, tikriausiai suplukdavo filmavimo aikštelėj kaip reikiant, nes taip rangytis sugeba tik Jim Carrey. Pasiuntinukas lieka vienintelis iš personalo naujųjų metų naktį Monserat viešbutyje, kurio svečiai, švelniai tariant, ekscentrikų gauja. Grupelė savotiškų moteriškių, laikančių save raganomis, pavydus vyras ir jo įkaitė žmona, du išdykėliai vaikai ir Holivudo grietinėlė, iš nuobodulio.. prisigalvojanti linksmybių. Smagu žiūrėti į Madoną, į Tarantino, bet aišku, tai- Roth'o valanda. Vargu ar dar kada pamatysim jį tokį, hmmm, persikūnijusį :) Laukia ilga naktis, bet nieko neatsakysi, kai siūlomi pinigai. Topinė frazė- nebijok, mes neprašysim tavęs homoseksualinių dalykėlių, kad mus apmyžtum arba visiems pačiulptum :D

Stuart: A Life Backwards (2007)

Blog'as tuoj apsineš voratinkliais, taip jį apleidau :(, ale vis kažką veikiu- keliauju, dirbu, tūsinu ir t.t. O ir šiaip- viskas ką norėčiau pažiūrėt rodosi šūdo verta. Todėl dabar pradėsiu niekam nežinomų, arba senų filmų maratoną, man patinka ta sutrikus veido išraiška, kai paklausi: matei šitą? Ir pažįstamas gauna tik pečiais gūžtelėt :D Taigi Stiuartas.. Atradau per Tom Hardy, vieną mėgiamiausių aktorių, ir nors priežastis buvo patraukli jo išvaizda, to žavesio filme ne per daugiausia, aktorius persikūnija į realų asmenį- Stuart Shorter- benamį, kurį socialinis (?) rado tiesiog gatvėje. Sugalvojęs parašyti apie jį knygą, Aleksandras nežinojo, kiek pragaro sluoksnių reiks pereit, kol prieis iki šerdies, kas nutiko, kad S. nusirito į dugną. Alkoholikas, narkomanas, daugybę kartų sėdėjęs kalėjime, nesivaldantis valkata. Taip sudomino, kad jau ieškausi, kur galėčiau gaut knygą; sumauti gyvenimai mane itin domina. Tom Hardy fantastiškas; kelia  juoką ir ašaras, tie nerangūs judesiai ir murmanti šneka, niekur nesijaučia, kad būtų perspausta, priešingai, tikroviška ir graudu. Nepakels nuotaikos, o ir priežasties neatspėsit- bent aš neatspėjau. Tragedijų buvo taip daug, jog sunku spręst, ar viską nulėmė žiauriausias nusikaltimas, ar bendra visuma. Neeilinis.