At Etternity's Gate (2018)

Vos nepražiopsojau momento, kada jis dings iš ekranų, filmas, skirtas tik meno mylėtojams, dailininkams ir šiek tiek kultūrinės savimonės turintiems individams. Būtent dėl to didžiuosiuose ekranuose vos sušmėžavo, didelių turtų nesukraus. O van Gogo paveikslus pamatyti stambiu planu- būtina. Todėl po darbo skubėjau į "Pasaką".Willem Defo- tragiško likimo, vienišas, balansuojantis ties sveiko proto riba, bet tikintis savimi. Romi Malek nušvilps iš jo "Oskarą" už Freddy Mercury, beveik neabejoju, tačiau vien nominacija yra didelė garbė. Spalvos, gamtos peizažai- fantastiški. Įdomūs filmavimo kampai, mažai veiksmo, tik dialogai ir blaškymasis. Prisipažinsiu, buvo kiek sunku išsėdėti, prikimšus pilvą "Talutyje", net snaudulys, Jėzusmarija, suėmė, bet labai džiaugiausi pamačiusi. Kilsteli virš troleibusinės, maksiminės realybės, penas jautrioms sieloms.

Sunday's Illness (2018)

Turtinga aukštuomenės ponia, mecenatorė, sulaukia netikėto svečio- kadaise paliktos dukters. Ji nepuola kaltinti, reikalauti kompensacijos, neužverčia klausimais, tik paprašo dešimties dienų. Praleisti tiek laiko su ja, daugiau nei trisdešimt metų nematyta dukterimi. Čia tai bent! Bet kodėl tik dabar? Moteris ryžtasi avantiūrai, juk bent tiek yra skolinga savo vaikui. Iš pradžių jųdviejų santykiai ne itin klostosi, net imi galvoti, kam viso to reikėjo, bet tada ima lįsti mažos detalės ir galiausiai priežastį atspėjau. Beveik nėra jojimo ant sąžinės, priekaištų, vos kelios dienos, atskleidžiančios daugiau detalių apie dukterį. Ekrane didžiąją laiko dalį figūruoja tik dvi moterys,  tačiau kokiu įtampos gumulu užpildo ervę, žiūrėjau ir gėrėjausi, prislėgta kaip sūris kaime. Fantastiška vaidyba. Pabaiga šiurpi, nors labai graži. 

Green Book (2018)

Sunku rašyti įspūdį, nes viskas telpa į vieną vienintelį žodį- širdingas,  širdingas filmas, bet pabandysiu kažką išspausti. Faktas, kad remtasi tikra istorija, pripildo vidų džiaugsmo. Kai pasaulis sukasi rasizmo, neapykantos, smurto verpete, gera žinoti, kad yra žmonių, kurie ryžtasi. Pripažinti klydę, pakeisti savo išankstinius nusistatymus ir principus, mesti iššūkį. Dviejų be galo skirtingų asmenybių  kelionė po Amerikos pietus šeštajame dešimtmetyje. Žvaigždė plius jo šoferis,  žmogus nenumatytiems atvejams. O jiems buvo karšta- neapykanta juodaodžiams plieskė atvira liepsna, nesvarbu, kad jis pasaulinio garso pianistas. Juodžiui skirta džiuginti baltuosius savo muzika, bet valgyti tam pačiam restorane- tabu. Idiotiška, tačiau tiesa, mielieji. Žalia knyga- išskirtinės vietos, kur juodaodžiai galėjo prisiglausti... Viggo Mortensenas apskritai puikus aktorius, o čia sukūrė absoliučiai netipinį sau vaidmenį, įrodydamas talentą ir įvairiapusiškumą. Ironija, sarkazmas- aukštos klasės, pasikeli nuotaiką, išeini šypsodamasis, ši veido išraiška išlieka ilgam :)

The Crying Game (1992)

Visada žinojau, kad filmas slepia netikėtą- šokiruojantį faktą, bet vos įsijungusi, bandžiau save įtikinti, kad bus kažkas įdomiau. Nu klausykit, ten ir aklas būtų supratęs!  Tiesa, laikai buvo kiti, devintas dešimtmetis, išsišokimai ekrane dar nebuvo paplitę, net smerktini. Dabar praktiškai niekuo nepritrenksi, o tada, manau, žiūrovai iš nuostabos loštelėjo. IRA teroristai pagrobia britų kareivį, vienam jų auka spėja papasakoti apie savo mylimąją. Nelemtai susiklosčius aplinkybėms, po keleto metų Fergiusas išties sutinka  minėtą merginą, jie tampi artimi. O toliau... lol. Airių- politinių aktyvistų fonas priduoda filmui tragiškos auros, Forrest Whitaker labai jautriai suvaidina, bet ta meilės istorija.. Negaliu sakyt- neįtikino mano skeptiškos širdies, tiesiog.. beribis kosmosas :D

Julia (2008)

Žiūrint filmą, prisiminiau savo baisiausius pagirių momentus, bet nieko panašaus nėra nutikę (palengvėjimo atodūsis). Galva sukas ratu, išgerti kartu mane kviečia, ryte akis praplėšiu- nuogas papas šviečia... Kažkur girdėjau, kad moterims- alkoholikėms mesti gerti daug sunkiau, nei vyrams. Su šia liūdna gaida moteris "pasirašo" beprotiškiausiam planui ever. Pagrobti milijonieriaus anūką, reikalaujant išpirkos! Man buvo per sunku suvokti, kaip galima ryžtis durnystei, todėl stengiausi analizuoti Tildos Swinton gebėjimus. Pažiūrėti tikrai yra į ką; vien išvaizda aktorė kelia nuostabą, smalsumą, kažkoks žmogaus- ateivio hibridas. Ji viena išneša beprotišką istoriją, tau ne nusispjaut, kuo baigsis. Moteris agresyvi kaip tigrė, bet turi ir grubaus vyriško švelnumo- nemokėjimas elgtis su vaikais realus kaip iki kaulo nudrėksta oda. 

Hostiles (2017)

Dar vienas jautrus vesternas, ateina nauja mada? Akis sunkiai pratinasi prie rodomų emocijų, išgyvenimų, bet gal pagaliau šis žanras sulauks daugiau pelnyto dėmesio? Nors tiek žiaurybių ne kiekviena akis gali aprėpti. Kapitonas Blokeris (akt. Christian Bale) nenoriai sutinka su paskirta užduotimi- palydėti šajenų indėną ir jo šeimą į gimtąsias žemes; vadui nebedaug liko gyventi. Bėda ta, kad baltasis nekenčia indėnų- per juos žuvo daug jo draugų, vyro širdy rusena neapykanta raudonodžiams. Negana to, jie randa moterį, ant sudegusių namų sūpuojančią mirusį kūdikį- dar vienas tikrųjų Amerikos vietinių išpuolis. Taigi , kelionė nusimato pavojinga, taip ir nutinka, retėja gretos. Iš esmės, veiksmo beveik nėra, vos trys epizodai kur šaudoma, durstoma, mirštama. Čia istorija apie atleidimą, kuria, man asmeniškai, sunku patikėti, nes juk indėnai yra tie, kurie praras daugiausia. 

Palookaville (1995)

Trys bedarbiai draugai iš mažo miestelio kuria absurdiškus planus, kaip praturtėti- greitai ir užtikrintai. Be kriminalo, sako patirtis, čia neapsieisi. Tačiau nė vienas jų nėra užkietėjęs nusikaltėlis- jau filmo pradžia parodo, kokie nemokšos yra. Užuot apiplėšę juvelyrinę, įsibrauna  į.. kepyklą. Vos išneša sveiką kailį, o vienas pasinaudoja proga, ir atsakančiai prisiryja :D Bet sąskaitos pačios neapsimokės, tėvai knisa protą, mergina zyzia apie Kaliforniją, ir bute nebėra ką užstatyti, tik du pasmirdę ištikimi šunys- reikia suktis greitai. Apsižiūrėję, kad apiplėšti inkasatorių autobusiuką bus vieni niekai, vyrai sukuria planą; viskas arba nieko. Istorija komiška, bet veikėjai mieli, panašūs į mus- vargsta su gyvenimiškais, šeimyniniais, meilės sunkumais, todėl labai už juos "sergi". Veikėjai nenusipelno žiauraus galo. 

Euthanizer (2017)

Gyvūnų "mirties angelas", arba eutanaizeris. Tik skandinavai gali sukurti  nemalonų, šlykštų kaip kriauklė pilna vorų, filmą. Jie krebžda prieš akis valandą dvidešimt, ir galiausiai kelis net praryji. Skanaus. Nežinau, nesu linkus palaikyt Veijo filosofijos, kad ir kaip myliu gyvūnus. Iš kitos pusės, žmonės pernelyg daug sau leidžia ir lieka nenubausti, nes tik už kitų homo sapiens kančias reikia prieš įtatymą atsakyti. Su gyvūnu gali elgtis kaip tinkamas.  Prajuokino vieta, kur veikėjas "nuramina" katę atnešusią merginą, paklaususią, ar ši nesikankins. "Gyvenimas tavo 20-ies kvadratų bute savaime buvo kančia". Pabaiga netikėta, dar vienas voras į burną.

Leave No Trace (2018)

Tėvas ir duktė gyvena atsiskyrėlišką, beveik  robinzonišką gyvenimą Oregono parke. Miega gamtoje, renka lietaus vandenį, ruošiasi maistą ant ugnies. Tik išimtiniais atvejais keliauja į miestą būtiniausių produktų. Nelaimei, sykį mergaitę pastebi sportininkas ir juodu atranda socialinės tarnybos. Metas būti įrašytiems į visuomenę, nori to ar ne. Lankyti mokyklą- dukrai, uždirbti pinigus- tėvui. Porelė nejaukiai jaučiasi, bet pamažu paauglė įsivažiuoja, o va tėvas negali asimiliuoti. Iškart įtariau, kur šuo pakastas, praktiškai atspėjau. Įdomi reakcija į psichologinę traumą. Taigi šeima ilgaineišbūna "sutvarkytais piliečiais", ir vėl leidžiasi into the wild. Skirtumas tas, kad mergiotė jau patyrė civilizacijos patogumus ir socialinį poreikį. Teks priimti sunkų sprendimą. Labai gražiai nufilmuota, užsinori pagyventi pats miške. Kokią savaitę.