2020 m. vasario 28 d., penktadienis

Light Sleeper (1992)

John Le Tour, nuostabiai perteiktas mano mylimo Willem Defo, žmogus, atsidūręs ne savo vietoje. Verčiasi narkotikų platinimu, vyrą kankina nemiga ir kartus suvokimas, kad niekais leidžia gyvenimą. Savo pastebėjimus jis rašo į sąsiuvinius, kuriuos vėliau išmeta. Situacija dar labiau paaštrėja pasirodžius senai meilei, ir šefei nutarus pasitraukti iš verslo. Veikėjai netipiški, be minėtojo Defo, įdomu stebėti Susan Sarandon, kuri vadovauja, tačiau nėra šalta bejausmė narkobaronė. Jai rūpi John'o likimas, ką ypač neįprasta matyti panašaus žanro filmuose. Niujorke vyksta šiukšliavežių streikas, randami jaunų moterų kūnai, neva nelaimingi nutikimai perdozavus, skamba melancholiškasis The Call atliekamas "To Feel This Way". Koks malonumas ausiai, seniai negirdėjau kad muzika taip tiktų ekrane rodomam turiniui.  Tour'o ir Mariane meilės istorija kaip ir visų narkomanų, vienoda, bet ne mažiau skaudi pažiūrėti. Junti "Taxi Driver" nuotaiką, pasirodo režisierius buvo ne kas kitas, kaip jo scenaristas.  "Light Sleeper" reikia žiūrėti tamsoje, geriau įsijauti į istoriją, beveik tampi gatvės siena, pro kurią vaikšto herojai. 

2020 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

Homicide (1991)

Visada galvojau, kad farai yra kaip vienas kumštis, laikosi kartu, o čia- juodaodis mėto ksenofobiškos įžeidinėjimus! Bobby Gold yra puikus detektyvas, dirba operatyviai, greit sučiups svarbų narkotikų platintoją. Bet.. Yra žydas. Todėl jam paskirtos pavojingiausios pareigos- derybininkas kristų pirmas nuo kulkos. Antisemitinė dvasia persunktas trileris. Lyg tyčia, pasitaiko senos žydės žmogžudystė, kurią patiki Bobiui. Anas raukosi, bet pamažu atskleidžia pogrindinį pasaulį, kur žydas ne visada auka. Pirmąsyk pasijunta galingas, nesigėdijantis savo prigimties. Tačiau plėšydamasis tarp užduočių, Goldas galutinai pasimeta. Pagrindinio veikėjo balsas pasirodys girdėtas- Joe Mantegna daug metų įgarsina Storąjį Tonį "Simpsonuose".

2020 m. vasario 15 d., šeštadienis

Miss Violence (2013)

Pradėsiu bijoti graikiškų filmų; čia nuolat slypi šlykšti perversija, jau manei, matei viską, ką nenormalaus žmogus gali padaryt savo artimui, o jie vistiek nustebina.  Pažiūrėjus buvo bloga, lyg kas burnon prišikęs būtų. Matome šeimą, susidedančią iš trijų suaugusių ir keturių vaikų. Jau pačioje pradžioje, per savo vienuoliktą gimtadienį, viena iš mergaičių kuo ramiausiai permeta kojas per balkono turėklus ir nušoka žemėn. Blogai, ir bus dar blogiau. Žiūrovas mato, kas privedė prie šio tragiško sprendimo, šeimyna susidomi socialinės tarnybos. Pamažu atsiskleidžia netipiški giminystės ryšiai, tironas tėvas laiko artimuosius nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Žmona besąlygiškai paklūsta, vyriausia duktė emoiškai atbukusi,  prišerta vaistų, pamaniau, gal protiškai atsilikusi (kas būtų didelė paguoda). Sulaikęs kvapą lauki, kuo baigsis košmaras, laukdamas kraujo, kuris nors kiek apiplautų pasmirdusią kloaką.

Southbound (2015)

Iš pradžių pagalvojau- pasiekiau ribą, kada žiūriu  šlamštą, iki tol taip stengusis rasti bent kiek meniškai vertingą produktą. Tačiau istorijos įsibėgėjo, ir kai pasiekiau epizodą ligoninėje, situacija smarkiai pagerėjo. Vadinasi, uoslė dar neatbuko.  Norėjosi siaubo filmo, neįpareigojančio greitai besikeičiančių vaizdų ir klyksmų mišinio. Čia viskas juda ratu, penkios siaubo istorijos "Tales from the Crypt" stiliumi, daugiau ar mažiau su viena su kita susijusios. Nežinia nuo ko bėgantys vyrai, nuolat sustojantys toje pačioje degalinėje, trys hipsterės, pakliuvusios į svečius pas trenktą šeimynėlę, avariją padaręs ir nedėkingoje situacijoje atsidūręs vyriškis, brolis, ieškantis seniai dingusios sesers ir šeimą užpuolę kaukėti nepažįstamieji. Motyvai daug kartų matyti kituose siaubiakuose, čia labai gražiai sulipdyti į harmoningą antologiją. Veikėjų poelgių motyvai neatskleidžiami, tik galite būti tikri- jei esate prisidirbęs, karma turi platų asortimentą priemonių, kaip jus prigriebti. Dar daug dienų galvojau. Juokiausi iš bendradarbės aknės, o dabar sėdžiu spuogais bombarduotu veidu. Taip man ir reikia, bjaurybei :D

2020 m. vasario 7 d., penktadienis

Sexy Beast (2000)

Yra žmonių su tokia stipria valia, kuri lyg prakaitas sunkiasi pro odą ir paralyžiuoja aplinkinius. Ne dėl kvapo, aišku, o dėl grėsmės nuojautos, kuri surakina. Viloje Ispanijoje ramiai sau dienas leidžia buvęs nusikaltėlis; plaukioja baseine, gurkšnoja kokteiliukus, kaitinasi saulėje. Mėgaujasi rojumi žemėje. Kriminalinė veikla palikta toli, Anglijoje, vyras tikisi pagaliau gavęs ramybę. Kaip jis klysta, vargšelis. Jo namuose pasirodo buvęs bosas, "kviečiasi" dar vienai užduočiai. Kabutės reiškia, kad kalbame apie  dono Korleonės lygio pasiūlymą. Matyti, kaip Ben Kingsley šokdina keturis suaugusius žmones, groja nervais kaip Rachmaninovas, o jie bejėgiškai tyso it žąsis lapės nasruose- be galo sukrėtė. Aukšto laipsnio psichologinis sadizmas. Donas Loganas tyčiojasi, žemina, netgi griebiasi fizinės prievartos, be pasipriešinimo, kol..  Kingsley pelnė "Oskaro" nominaciją už pasišlykštėtiną spaudiką, balansuojantį ties beprotybės riba. Tiesa, pagrindinio veikėjo (Ray Winstone) pasąmonėje šmėžuoja į kiškį panaši pabaisa, kuri įtartinai panaši į Donnie Darko Frenką,  filmas pasirodė 2001m., vos metai po Sexy Beast. Nemanau, kad čia atsitiktinumas, kažkas nusižiūrėjo :D