If Only... (1998)

Fantastiškas  atradimas. Nesu romantinių komedijų gerbėja, tiesiog neleidžiu sau švaistyt laiko, bet šitas mane sujaudino. Britų humoru gali pasitikėti, o nežinia dėl pabaigos išlaikyta iki galo. Mergišius Viktoras  apgaudinėja savo draugę, kol sąžinė neišlaiko ir  atskleidžia kortas. Rezultatas- Silvija trenkia durimis ir išeina. Juokinga, kad imi vertinti, tik praradęs. Bėga laikas. Sužinojęs, kad Silvija išteka, puolęs į neviltį Viktoras iššaukia keistą aukštesniųjų jėgų įsikišimą...Suteikiama  galimybė atsukti laiką atgal,grįžti į  tą dieną, kai  atskleidė neištikimybę, pakeisti įvykių seką. Bet ar įmanoma išvengti to, kam lemta nutikti? Mėgstu mistikos elementus, paslaptingus ženklus, simbolius. Nieko neįvyksta veltui, viskas turi prasmę. Herojams teks tuo įsitikinti. Pastangos pakeisti tai, kas neišvengiama, sukėlė graudžią šypseną, antai Viktoro pastangos neeisti Silvijai patekti į sporto klubą, kad vakare ji vis tiek susitiktų Deividą restorane. Nors manome, kad sutikom savo gyvenimo meilę rr laikomės įsikibę, ateitis gali parodyti priešingai..

Jamon Jamon (1992)

Vertinu kaip meksikietiškų serialų parodiją, nežinau, galbūt užmanymas buvo ne toks? Veikėjų poelgiai ir sprendimai taip sunkiai suvokiami, lyg į jausmų pasaulį būtų įžengęs Tarantino, ir užmaišęs košę, kuri per šnerves lenda. Panaudoti visi muilų elementai- sužadėtinis- būtinai turtingas, būsima anyta-  sterva,  pasamdo kitą vyrą, kad nuviliotų nuo sūnaus tą nelemtą ubagę (nėščią!), šiedu įsimyli, ir t.t. Labai daug erotikos, papų ir nuogų matadorų, visiškas ignoras stanikams, pagalvokit, ar esat pasirengę šiam reginiui :D Pagrindiniuose vaidmenyse- Penelope Cruz ir Javier Bardem. Javier kramsnoja česnakus ir įžūliai mergina vargšę merginą, koks pasitikėjimas savimi, kokia charizma! Pirmoji aktorių juosta kartu, jie taip puikiai žiūrisi, kibirkštys žaižaruoja, keista, tik po daugiau nei dviejų dešimtmečių jie taps pora ir gyvenime. Anyta, apatinių fabriko valdytoja, taipogi neatsispiria savo samdinio žavesiui, čia pamatysit nemažai keistų duetų, o pabaiga! Pasivanojimai kiaulės kulšimi pasiekia aukščiausią įtampos tašką :D

Belle Epoque (1992)

Ak, Fernandai, jei būtum žinojęs, su kuo susidursi pas Manolą, kuris turi keturias dukteris. Gal dezertyruoti nebuvo tokia gera mintis? :) Juk ne kokios kaliausės čia, o keturios nuostabios gražuolės, viena kitą lenkiančios viliokės! Galima per pusę persiplėšti. Įdomu stebėti, kaip vyras tampa moters grožio manipuliacijos auka, tėra žaisliukas, kaip katei- saulės zuikutis. Pašokinėjo, pasiraivė, ir nuėjo iškelta uodega tolyn :) Merginos labai skirtingos- sužadėtiniui nervus tampanti "tuštutė" Rosio, nepriklausoma, vyriška Violeta, našlė Klara ir jaunėlė Luz- tiesiog nesitveria savame kailyje, kai šalia sukiojasi Fernandas. Jaunuolis žavus, iškalbingas, moka gaminti- prasideda švelnios varžybos, kuri greičiau sugundys kareivėlį..Kai grįžta motina, niekas nebestebina šitoj šeimoj- jei iš pradžių žiūrėjau išsižiojus, tai po filmo aišku kaip dieną, obuoliai nuo obels toli neriedėjo :D Oskaras už geriausią užsienio filmą. Net nepastebi, kaip greitai beflirtuojant pralekia laikas:)

No News from God (2001)

Menis- nevykėlis, karjerą baigęs boksininkas, be to, dar skendi skolose. Tačiau dėl jo sielos aukštosiose sferose užverda nuožmi kova- tiek pragaras, tiek rojus pageidautų ją turėti, Į Žemę pasiunčiamos du angelai- iš gerųjų, ir iš blogųjų pusės....Lola ir Karmen apsigyvena Menio namuose, viena kaip žmona, kita- kaip pusesserė. Dieve, kokia juokinga jųdviejų kova, abi iškart atpažįsta viena kitą, ir visaip kaip stengiasi pasiekti savo. Lolai svarbi Menio gyvybė, Karmen skatina jį grįžti į ringą, gauti lemiamą smūgį į galvą ir iškeliauti..:) Velniūkštis- nuostabi, charizmatiška viliokė Penelope Cruz.. Kažkas man pasidarė, stačiai apsėdo mane ši ispanė, kaip anksčiau jos nepastebėdavau?? Prisipumpavau filmų, kol šitas amokas praeis :D  Ak, tas šokis besirengiant, ir netikėtas twist'as pabaigoj, arba čia aš užsižiopsojau, kiti iškart supras :) Pridėkim tai, kad pragare bręsta maištas ir revoliucija, pat šėtonas negali jaustis laisvai, kuriami nauji sąmokslai, bardakas kaip turi būt, ir visur mus lydi geras humoras.

The Revenant (2015)

Išgyvenimo istorijos man kelia daug klausimų. Aišku, žmonės tada buvo labiau užsigrūdinę, ne tokie prie kompiuterio nusėdėti hemorojiniai užpakaliai kaip dabar. Jokių mobilekų, GPS, atšiauriam miške gali pasikliauti tik klausa, rega ir žaibiška reakcija, antraip tu- lavonas. 18a. taip nutinka medžiotojui Hju Glasui, kai jį, sunkiai sužeistą meškos, draugai palieka vienui vieną. Žiema. Namai be galo toli, šalta, ant kulnų lipa kraugeriai indėnai, o pasivilkti jėgų beveik nėra.. Visgi Hju, pasak legendos, pavyko neįmanomas dalykas- tokios būklės jis sugebėjo grįžti. Būtų įdomu paskaityti knygą, nes čia "pridėta" labai jau aitri keršto paskata, ne tik asmeninė nuoskauda. Hmmm.. Daug kas žada di Caprio "Oskarą" už šį vaidmenį, na, nežinau.. Dialogų mažai, o išvaidinti vien kūno kalba reikėtų kažko daugiau? Net santykis su sūnum kažkoks netikras, negalėjau atsikratyt jausmo, kad vedasi tarną, o ne savo kūną ir kraują. Absoliučiai man čia nesižiūrėjo kaip aktorius. Dar tas dvasingumas, kai regi mirusiuosius, neįtikino- tu ne Costneris, kūkt kūkt :( Užtat  gamtos vaizdai, laukinė šniokščianti upė, beribiai sniegynai, buivolų kaimenė, kalnuose tekanti saulė- dieve, koks grožis. Tom Hardy veikėjas suteikė daug malonumo- antagonistai kelia žymiai didesnį susidomėjimą, patiko purvina ir savanaudiška Ficdžeraldo prigimtis, tikras de Sado herojus, kalės vaikas iki pabaigos. Filme daug vietų, kurias žiūri prisidengęs akis- atpratau nuo intervencijų į kūną peiliais, ugnimi, nagais. Galutinis verdiktas- puikus nuotykių filmas, kilo noras dar kartą perskaityti "Uolinių kalnų valdovą". 

La Pianiste (2001)

Labai smalsu buvo palyginti Elfirede Jelinek romaną su ekranizacija- kas išpildyta, ko pritrūko, ar daug prigalvota iš šalies..Knyga nuostabi-   iškrypusi moters pasaulėžiūra, kilusi dėl suvaržymų auklėjime ir savo norų neigimo. Isabelle Huppert šaunuolė, puikiai susitvarkė su šiuo sudėtingu vaidmeniu. Gal  buvo kiek aštroka, romane Erika nuolat balansuoja tarp savimi patenkintos profesionalės ir silpnos, palaužtos moters, linkusios į mozochizmą ir kt. šlykštybes... Muzikos konservatorijos dėstytoja Erika Kohut- neišsipildžiusių motinos svajonių produktas. Taip ir netapusi pasaulinio garso pianiste, ji dėsto Vienos konservatorijoje buržua vaikams. Tebegyvena su motina. Laisvalaikis griežtai kontroliuojamas vyresniosios Kohut, Erika turi ilgai tesintis, jei po darbo užtrunka grįžti namo. Kažkoks siaubas, ta motiniška tironija sunkiai suvokiama protu, knygoje viskas dar baisiau. Bet čia tik viena medalio pusė, moteris siunčia aiškius psichinio pakrikimo signalus..Ir štai į sustyguotą  Erikos gyvenimą įžengia jaunuolis, studentas Klemeris, atkakliai trokštantis tapti jos mokiniu. Vyrukas svajoja užmegzti romaną su vyresne moterim, kad įgytų patirties bendraudamas su merginomis, bet dar nežino vargšas, kur brenda.. Valterio Klemerio veikėjas užbūrė mane, jaunystė ir nuotykių troškimas veržte veržiasi. Jo sutrikimas, transformacija, perskaičius Kohut laišką, išpildyti idealiai. Michael Haneke- vienintelis režisierius šiai šiurpiai meilės istorijai pastatyti, niekas geriau nepadarytų. Likau sužavėta, praturtinta, Šuberto pavardė man amžiais asocijuosis su šia istorija :)...

Iedereen beroemd! (2000)

Filmas apie labai gerą ir atsidavusį tėtį, kuris dėl dukros laimės griebiasi drąstiškų priemonių.  Tokius žiūriu su pasigėrėjimu.  Marva- stora, vieniša paauglė, turinti gražų balsą. Gaila, niekas netiki jos talentu, išskyrus tėtį, šis lydi savo brangiąją į peržiūras ir konkursus, bet..yra vienintelis, kuris ploja. Santykiai tarp jųdviejų įtempti, nepateisinti lūkesčiai ir neblėstantis entuaziazmas erzina Marvą. Staiga vieną dieną šeimos galvą atleidžia iš darbo. Jean nieko nepraneša artimiesiems, tik karštligiškai suka galvą, kaip išgarsinti dukterį. Netikėtai tokia galimybė pasitaiko populiarios dainininkės pavidalu. Desperacijon puolęs tėvas pagrobia įžymybę, vietoj išpirkos iš prodiuserių  reikalaudamas sukurti dainą, kurią atliks jo duktė. Čia prasideda šou biznis! Lyg tyčia, dainininkės šlovė buvo prigesusi, o dabar smarkiai šokteli jos kompaktų pardavimai. Įžvelgęs aukso gyslą, apsukrus vadybininkas pradeda kalti sensaciją. Kaip juokingai viskas rutuliojasi- niekas neskuba kreiptis į policiją. Menedžeris ir pagrobėjas laisvai susitikinėja be pašalinių garaže, prisidengus Maiklo Džeksono kauke :D Bendrai paėmus, tokia labai miela betvarkė tematika "Kelias į žvaigždes":) 

Monsieur Lazhar (2011)

Mokytojos savižudybė mokykloje- nelabai stebėtinas, bet visgi retas reiškinys. Tas darbas juk žudo tave iš vidaus, kremta kaip kokia žiurkė po mažą gabalėlį, jei nesi apsukri katė, tuntas graužikų tuoj apsups ir perkąs gerklę.. Oi, biški į lankas nuvažiavau. Vienuolikmečių klasė gedi mylimos mokytojos, bet ypatingai- du vaikai- ne pagal metus protinga Alisa ir išdykėlis Simon. Pavaduoti atvažiuoja irgi netradicinė persona- mokytojas iš Alžyro, greit patirsim, kad ir jis nemažai žino apie netektį ir sielvartą. Klasė kaip klasė, tikrai neveda iš proto, tokiam baisiam žingsniui vaikai nepastūmėjo. O kaip su Simonu? Įdomiausia stebėt jaunuosius aktorius, tikrai ypatingi vaikai, ta persilaužimo scena pabaigoje sukrėtė- taip išprovokuoti net suaugę retai moka, o čia- vienuolikmetė... Atrodo, per visą filmą nieko neįvyko daug, bet  reakcijos į netektį, psichologiniai skirtumai ir stebėtinai greita vaikų raida prikaustė dėmesį.