28 Years Later (2025)

Negaliu teigiamais įspūdžiais užpildyti įrašo, o gaila. Gal per daug metų praėjo nuo pirmųjų dalių, skonis pasikeitė, nebevirškinu nelogiškų siužetų ir ištriedžiu viską lauk. Pradžia šiaip liuks, per teliką trepsi debilai teletabiai, kambary susigrūdę vaikai dreba, nes į chatą laužiasi įsibrovėliai, stipru. Pirmoji filmo pusė praėjo sklandžiai, zombiai- šarangė varangė ir tie, besibūriuojantys į bendruomenes (?), su alfa priešaky, blemba, atrodė kietai. O tada jausmas, kad filmo valdymą perėmė kitos rankos, prasideda nesąmonės ir dramatiški kliedesiai. Kaip dažnu atveju, istoriją gadina super-jautrus vaikas, tikras žliumbaila, turint omeny gyvenimo sąlygas, įdomu, kaip išsivystė į šlapuką. Gerai, tryzniojimą būčiau pakentusi; bet su tėvu atlaikius pirmą sūnaus kelionę į žemyną, kur dedasi išties kraupūs dalykai ir gyvybę prarast lengviau nei nusiperst.. Sūnus nutaria ten grįžt su sergančia motina, patikėjęs gandu apie ten gyvenantį pamišusį gydytoją! Po šito siužeto vingio išleidau agonišką atodūsį.. Stebim jų apgailėtiną kelionę žemyne, kur paskutinę akimirką visada "stebuklingai pasiseka", nors seniai nukąstom galvom turėtų gulėt pakritę. Jie dar sugeba priimti kūdikį, dėl dievo meilės! Turėjau vilties, kada pasirodė Ralph Phienes, jodu išsitepęs keistuolis atrodė įspūdingai, bet kur tau... Gerai, patikėsiu įtempus visas valios pastangas, kad jis dar turi,  po šitiekos metų, veikiančių opioidinių analgetikų ir jo pasiūlyta paslauga; gerai jau gerai, originali zombių temoje, ne viskas turi būti apie kūnų draskymą ir kraujo taškymą. Not great, not SO terrible, bet tada žiūrovas gauna cringe-fest pabaigą. Kas ten dėjosi, protas atsisakė priimti ir išleidau prunkštelėjimą, jmj, darausi emocinga viešose vietose, turbūt derėtų sunerimti. Sužinojus, kad laukia dar DVI dalys, oda pašiurpo; geriausiu atveju pažiesiu per kompą, tempt šikną į salę prasmės nebematau...

It's What's Inside (2024)

Smagi, pašiepianti sci-fi komedija, belekaip gerai praleidau vakarą! Pagalvojus, visos problemos kilo iš to, kad veikėjai troško pasidulkinti ne su savo partneriais, amžinas struggle XD Grupelė gen-Z kartos draugelių susirenka paskutinį kartą pašvęsti kartu, prieš vienam jų priimant santuokos įžadus. Ne, čia ne bernvakaris, dalyvauja ir merginos.. Atvyksta seniai nematytas draugas, su kuriuo būta nesusipratimų praeityje, jis atsiveža ŽAIDIMĄ. Prasideda sukčiavimas, kas gali pakrypti blogai, pakrypsta blogai kvadratu, išlenda senos nuoskaudos, slaptos aistros, melai ir t.t. Smaližiavau iš žmogiškų santykių kylančią bjaurastį kaip superviva ledus, lėkšto, nuo instagramo priklausomo jaunimėlio bėdos kėlė sadistinį pasitenkinimą :D Rimtai, nėra nei vieno mielo veikėjo, visi su vienokiom ar kitokiom ydom., šaikelė durnelių.  Prireikė lapelio su tušinuku, kad nepaklysčiau įvykių eigoje, smegenų mankšta, liuks. Pabaiga sarkastiška iki negalėjimo, blemba, būčiau nieko prieš kada nors išvysti tęsinį :D

Bacurau (2019)

Tiesą sakant, vos neišjungiau; pirma pusė užknisančiai nuobodi. Mąsčiau peržiūrėti per dvi dienas, atsikankinant po valandą, bet paskutinę akimirką išlindusi intriga griebė mano ranką ir neleido pasiduoti. Čia įdomiai pritaikyta klasikinė vesterno fabula dabartiniams laikams, jeigu esat matę nors keletą. Bet prieš tai, gyventojai pakramto psichodelikų :D  Dėmesį patraukė Udo Kier, seku, kur vaidina, nenuvylė ir čia. Ypač, kur pasiuto pavadintas naciu, nes yra iš Vokietijos, epiška! Vienybė- tai jėga, miestelio žmonės smogia iš peties. Kol nesupranti, kas vyksta, žiūri sutrikęs wtf kas čia per nesąmonės, dar ateivių laivo pavidalo dronas ima zvimbti, nu blet. Ir sumišimo būklėje žiūrovą režisierius išlaiko labai ilgai, vertinant jau peržiūrėjus, tai tampa pliusu. Šiais laikais, kada viską galima nuspėti, jis vedžioja tave už nosies valandą (!), rizikuodamas, kad išjungsi, galiausiai kantrieji lieka apdovanoti. Neįprastas formatas, vienas iš atvejų, kada pažiūri, pamiegi, o ryte filmas nušvinta naujomis spalvomis ir įspūdis pagerėja :)

Coming Home in the Dark (2021)

Naujoji Zelandija, viduryje niekur nerūpestingai stovyklaujančią šeimą su dviem paaugliais sūnumis užklumpa du ginkluoti vyrai. Atėmę pinigus, mobiliuosius, automobilio raktelius, regis, galėtų nešdintis, bet dinamika rodo, kad materialinis grobis antraeilis dalykas, o užpuolimas- ne atsitiktinis. Todėl tai, kas įvyksta vėliau, pernelyg nenustebino. Pamažu atkasinėjami tėvo praeities artefaktai. Režisierius pasirinko pažeidžiamą žmonių grupę, kaip ir vėlesniame "The Rule of Jenny Pen", tiesa, pastarajame originalesnė. Viena ilga slogi, siaubinga naktis, nepažįstamajam vairuojant tavo ratus. Gal kiek ištįso laiko prasme, buvo aišku, kuo baigsis, visgi scena stadione nustebino. Deklaruojantys keršto idėjas, su ateitimi nesolidarizuoja. Mintis, kad atmintyje labiau išlieka tai, ko NEPADAREI, įstrigo, peržiūrėjus liko nemalonus jausmas; gero reginio ženklas. Nepaisant visko, kas nutiko, begalinis tėvo noras išgyventi pasirodė.. koktus.

Dangerous Animals (2025)

Buvo vienas iš laukiamų šių metų filmų, deja, atnešęs nusivylimą. Iki vėmimo užsaldinta vieno nakties nuotykio siužetinė linija, pagrindinei herojei, beje, jokios apčiuopiamos naudos nedavusi, vos manęs nepribaigė. Krūta bangletininkė, praleidusi vaikystę globos namuose, išvaizda kaip modelio, jokių narkotikų/degradacijos pėdsakų, yeah, right. Ir karštuolis NT agentas, vartantis neblogas babkes ir blyniukus pupytei pusryčiams po audringos sekso naktelės. Jo clingyness buvo suteikę vilties, jog pasirodys esantis didesnis iškrypėlis už Poną Ryklių Virtuozą, deja, ne. Jau nekalbant kad galima apkarpyti trukmę iki 1:25, tiek bereikalingo blaškymosi geldoj. Visgi nėra totali katastrofa, idėja nauja, ir blogiukas padirbėja iš peties, dieve, ant pečių velka visą filmą- charizmos kupinas, perversijos užvaldytas. Rykliai maloniai dilgčiojo adatėlėm per nervus, patogiai sėdint kino salėje, už daugybės kilometrų nuo bet kokios tikimybės susidurti su kremzliniu plėšrūnu. Galiausiai- vandenynas, užpylęs sąmonę ilgesio banga, vos kartą gyvenime patirtas, bet niekada neužmirštas. Negaliu visiškai nurašyti filmo, kur tiek vandens, taigi 6/10

The Damned (2024)

Ledinės vandenyno bangos, daužančios žvejų salos krantus, šaltis, sniegas- atmosfera sukurta tobulai. Izoliacija, nedidelė grupelė žmonių, vos dvi moterys (!) tiek daug gali pakrypti blogai, smalsavau, kas būtent. SPOILER ALERT, toliau neskaityti, jei filmas sudomino, nes dabar išklosiu siužetą, kitaip man neišeina apie jį papasakoti. Horizonte pasirodo laivas, šėlsta audra, jis įstrigęs, rimtai gresia, kad stichija suknežins. Saloje esantys gauna priimt sunkų sprendimą- rizikuoti savo gyvybėm ir irkluoti gelbėti nelaimėlių, ar tiesiog stebėti ir baisėtis? Situacija klaiki, negali kaltinti nieko. Aišku, kada žvejai plaukia ieškoti po laivo sudužimo atlikusio gero, atrodo labai neskaniai.. Iškyla legenda apie Draugurą, kuriuo užsikrečia tarnaitė, o neilgai trukus ir žvejų įmonės savininkė Eva, moterys imlios fantazijos įsisiautėjimui. Grupę užpuola nelaimių virtinė; kažkur dingsta maisto atsargos, visus apėmusi panika, žmonės atsigręžia vienas prieš kitą. Kadrai, kur matome kažką tūnant tamsoje ir lašant, nuteikė nesmagiai, džiugu, kad neparodė, kaip iš tikrųjų atrodo. Pabaigoje mirtys pasipila tankiai ir vienodai, norėjosi daugiau originalumo, bet finalas filmą prikalė prie kryžiaus, matėt, 5,7 balo? Suprantu priežastį, labai nupezėta ten, stačiai neįmanoma. Visgi renkuosi variantą, kad čia dar vienas įaudrinto, badaujančio proto kliedesys, arba Drauguro eibė, o ne rimtai galėjęs nutikti dalykas.

The Rover (2014)

Mėgstu postapokaliptinius filmus, o dar filmuota Australijoje, važiuojam. Ir staiga mašina užgęsta. Nejuokauju, per pirmas  10 min pakraunama buliaus šūdo krūva ir nežinai, ką su ja daryt. Smirda, negali ignoruot! Turint omeny, kas vyks paskui, ką pamatys pagrindinis herojus- pasaulio pabaigą išgyvenusieji ne patys draugiškiausi asmenys,- kodėl Guy Pearce'o neturėtų pribaigti iš karto? Kodėl išmušami logikos saugikliai? Negi trijulę "uždominavo" jo vyriška charizma? Tik atjungė sąmonę ir nuvažiavo; nesupjaustę padangų- arba nepasiėmę automobilio su savim,  juk važiuoja, LOL. Neatrodė gerieji samariečiai- pasisavinom čiuvo mašiną, nebeskriauskim dar labiau, give me a break. Kad neišbandė automobilio po avarijos, gal dar juda, atleisim- panika, adrenalinas, geriau į naują šokt ir dumt kur akys neša. Bet palikt SUŽINOJUS, kad jis dar kruta- neatleistina, ir nepezėkit, kad tik vienas iš trijų moka vairuot. Paskui pasirodo Robert Pattison, vieno iš vagių brolis, kurio vaidyba labai išmušė iš vėžių,  kol staiga suvokiau- jis atlieka protinio atsilikėlio vaidmenį! Nežinau, kaip nesupratau iš karto- pradžia man kortas sumaišė, negalėjau paleist rebuso su priimtinais debiliškais sprendimais. Taigi Pearce'o veikėjas, padedamas retardo, vaikosi vagis, žūtbūt nori susigrąžint tačkę, neturi ko prarast, pirmyn. Pabaigoje pamatysim, kodėl tai buvo svarbu, visai gera pabaiga, iš tikrųjų. Kodėl viskas sugriuvo ir tenka misti konservais, už degalus paklot 300 amerikietiškų (!) dolerių ir saugotis, kad tavęs random nenukeptų- niekas neaiškina, dzin.  Galiuaisiai pasigaili niekšai už svetimo gero grobstymą. Beje, palengvėjimas- nors keliauja kartu, vyrai neužmezga gilesnio ryšio- Perce'o oda idiržusi ir draugystės spinduliai jos nebešildo, fuck yeah. Paprastai geri filmai į pabaigą nusivažiuoja, čia atvirkščiai- pradžia nei į tvorą, nei į mietą, bet pabaiga išperka kaltę. Tvirtas šešetukas.

Infinity Pool (2023)

Mia Goth- naujoji siaubo karalienė, viskas, ką su ja pamatau, yra kokybiška ir įsimintina. Gal kiek stebina, kad taip lengvai filmuose apsinuogina, bet papai gražūs, nenutysę, kodėl ne, džiaukis, pasauli. Antras patikęs dalykas- Alexander Skarsgard vaidybinė transformacija. Galva neišneša, kad tai aktorius iš The Northman - vyriškas, nuožmus, žiaurus ir negailestingas. O dabar- nevykėlis rašytojas Džeimsas, išlaikomas turtingos žmonos, greitai pamatysime, labai greitai pradedantis ašaroti ir triesti į batus. Egzotiškoje saloje jiedu atostogauja ir bando remontuoti pašlijusi santykius. Paskaičiavus laiką, kiek matome jį žliumbiant, gautųsi pamoka; arba ilgoji pertrauka- garantuotai :D Keisti pojūčiai užvaldo, kuo labiau rašytojėlį engia, tuo norisi daugiau negandų kad patirtų. Žertva, kentėk. Mios Goth herojė, Gabi, nemažai prisideda prie eibių, ausyse dar skamba pratisas klykiamas jo vardas: Džeiiiiiiiiims, oh, Džeiiiiiiiims. Brr, nenorėčiau teroristės Gabi pavidale (šaunuolė Mia!). Trečias šaunus aspektas- pati filmo idėja, nusikaltimai be atpildo (beveik), aišku, jautresniems, kaip Džeimsas, varžteliai pradeda klibėti. Pabaiga pagesino entuziazmą; kas ten per crying in the rain atomazga,?! Pamiršau paminėti- fainos salos vietinių kaukės (maskavimosi menas man labai prie širdies)- pats tas pasislėpus šlaunim raityt ir varpom mosikuotis orgijose :D

Dead Mail (2024)

Pakerėjo sepiški, blukintų spalvų tonai, istorija nebebuvo svarbi; estetiškai čia geriausia 2025m. patirtis. 80-ieji,  žiauriai melancholiška nuotaika, išskirtinis filmavimo būdas. Vienintelis kontekstas, ateinantis į galvą- John Fowles "Kolekcionierius", juo ir apsiribosiu. Muzika labai prisideda prie ypatingos atmosferos kūrimo- nenusimanau, bet kažkokie ypatingi sintezatorių/vargonų garsai. Užliūliuoja ir nebesigilini, kokia kriminalo varomoji jėga- geismas ar užgauta savimeilė, kodėl pagrindinis herojus pasielgė taip, kaip pasielgė? Pabaigoje metama fake: based on true events korta, ir žinot, nesunkiai patikėčiau, kad taip galėjo nutikti gyvenime. Įdomi pasirinkta vieta- paštas, dar neteko matyti, kad veiksmas čia rutuliotųsi. Iš pradžių nesupratau, kokia velniava jie užsiima, o pasirodo, nuoširdžiai ieško adresatų, kad laiškai ir daiktai nedingtų pakelėje. Darbuotojai: vyrų nakvynės namuose apsistojęs Džasperas, vietinės reikšmės laiškų seklys- įžymybė, ilgakasis, OCD tendencijų turintis ūkvedys pasigėrėtina kasa, rūšiuotoja  Ana, parodžiusi stebėtiną užsispyrimą ir drąsą...Finalas netipinis, jau galvoji, šakės pareina, bet žudikas pasielgia netikėtai; nustebino. Apskritai veikėjas vertas atskiros diskusijos! Netikėkit IMDB vertinimu, žiauri neteisybė nušešetuoti šedevrą, mulkiai prakeikti!

The Descent (2005)

Slegiantis jausmas yra norėt gero siaubo, internete versti puslapių puslapius, ir suprast, kad nu viskas peržiūrėta, o kol pasirodys šių metų perlai, teks gerokai palaukt. Atodūsis. Tada prisimeni, kad esi praleidus seną monster- horror klasiką; kodėl? Visada įtarimų kėlė aukštas reitingas ir absurdiška situacija, į kurią savo noru (!) patenka moterys, kas ten šiurpaus, pfff. Pasileidau aš jį ir... dar vienas kartas, kada paaiškėjo,- vėl klydau su savo absurdiškais įsitikinimais :D Nesveikai atmosferiškas, klaustrofobiškas, psichologinio siaubo turintis filmukas, akių atplėšt negalėjau. Labai patiko casting'as- ne kokie modeliai, kurios, nu nepatikėtum, kad gali ropštis uolomis ir įveikti kitus fizinio pasirengimo reikalaujančius fokusus, o sportiškos, atletiškos moterys. Pats išvykos tikslas- leistis į urvą, ieškant dar nežinomų išėjimų iš jo, man galvoje netilpo, tapo pagrindiniu siaubo epicentru. Momentas, kur jos turi kirsti prarają, karabinų pagalba kabinantis į lubas,  vien savo rankų jėgos sąskaita, dusau nuo įtampos žiūrėdama, nerealu! Moteriškės, jūs visai išprotėjot! Didelė tikimybė būti atkirstoms nuo grįžimo keliu, kuriuo išėjo (siurprizas siurprizėlis- taip ir nutinka), o čia dar pasirodo išsigimėlių pabaisų urvo vietinių, kurie labai norėtų paragaut atvykėlių gerklių :D Įpūdį paliko kraujo tvenkinys, monstrai irgi faini, baltašikniai akliai. Moterys ne iš kelmo spirtos, karšia jiems kailius iš paskutiniųjų, cypaut kamputy- ne joms. Prisimenat, minėjau psichologinį siaubą? Pabaigoje iškyla nesuvestų sąskaitų akimirka, kada vienai iš herojų, likti gyvai ir pizdinti iš urvų kuo greičiau, tampa antraplaniu reikalu. Jėga! Dvejopa pabaiga, paliekanti žiūrovą nežinioje, puikiai užbaigia nuotykių ieškotojų skerdynių istoriją. 

The Phoenician Scheme (2025)

Filmas už dyką! Lankau Apollą pirmadieniais taip dažnai, kad padovanojo bilietą; nieko nelaukdama nuskubėjau vertinti naujausio Wes Andersono darbo. Blemba, patiko. Vizualiai pribloškiantis- spalvos, interjero dizainas, drabužiai,  kinematografija... Dažną kadrą norisi stabdyti, kad spėtum įsižiūrėti visas detales, aišku, salėje tai neįmanoma. Benicio del Toro man jau nebegali patikti labiau, nei patinka dabar, bet žinot kas steals the show? Michael Cera! Keistuolis entomologas- korepetitorius iš Norvegijos, akcentas XD Žiauriai smagiai žiūrėjosi, komiški momentai super, kikenau ne kartą. Nesugebėčiau trumpai aprėpti, apie ką: šnipų parodija, verslo sandėrių parodija, šeimos santykių fantasmagorija, haliunkės prieš mirtį.. Tačiau faktas, kad pagrindas stovi ant tėvo ir dukros, dviejų svetimų žmonių, ryšio statymo- rimtesnis akcentas, mano absoliutus guilty pleasure. Ironiška ten viskas- pasirašyta sutartis, pasaulietiškas blizgučiais aplipintas rožančius, prašmatni pypkė, bet kortavimas pabaigoje, eina sau, užgavo stygą giliai viduje.