2010 m. kovo 26 d., penktadienis

Clockwork orange (1971)

The adventures of a yound man whose principal interests are rape, ultra-violence and Beethoven.
Stenley Cubrick.. Neginčijamas kino metras, deja, jau miręs. Sukūręs nenurungiamą geriausių visų laikų siaubo filmų topų viršūnėse karaliaujantį The Shinning, 1971-aisiais pateikė Prisukamo apelsino mįslę. Iki dabar nesuvokiu pavadinimo prasmės. Jaunasis Aleksas su draugeliais mėgsta sėti sumaištį ir siaubą- užpuldinėja žmones, sukelia muštynes, nu supraskit, tokiu būdu jaunimas linksminasi. Kol vieną kartą perlenkia lazdą. Niekaip neužmirši fatališkos bide trajetorijos į moters galvą. Taigi, pakliuvęs teisingumui į rankas, Aleksas turi dvi išeitis- sėsti į cypę arba dalyvauti moksliniame eksperimente, kuris tikslas- pažaboti žmogaus įsiūtį ir blogį. Bandymas pavyksta, bėda ta, kad iš jaunojo herojaus, kaip asmenybės, telieka graužtukas. Filme vaidina dar visai jaunas Malcolm McDowel, kuris yra tiesiog žavingas savo sarkastiška laikysena ir kandžiu sąmoju. "I'm singing in the rain"- dainuoja jis, maudamasis kelnes aukos namuose. Kolosališkas groteskas.


2010 m. kovo 20 d., šeštadienis

Blade Runner (1983)

Liūdna Ridley Scotto vizija apie ateities pasaulį. Kaip bebūtų keista, nors filmui jau greit 30 metų, bet jis iki šių dienų neatrodo bejėgiškai nublankęs prieš šiuolaikinius specialiuosiu efektus. Nes bet koks fantastinis filmas turi turėti idėją, o ne bombarduoti žiūrovą erdvėlaivių mūšių scenom ir supermeno nuotykiais.
Taigi Rikui Dekardui pavesta užduotis surasti 4 patobulintas žmonių kopijas, kurios užgrobė laivą kosmose ir grįžo į žemę susirasti savo kūrėją. Jie greitesni, stipresni, pavojingi, ir kartu tokie pat žmonės, kurie nori gyventi normalų gyvenimą. Filme skamba nuostabus Vangelio garso takelis, kuriantis šaltumo ir netikrumo įspūdį. Jausmas toks, kad pasaulis nužengė toli į priekį, o žmogus liko kažkur šone.
Neradau kito filmo, kur taip nuostabiai būtų atsiskleidęs Rutger Hauer talentas- jis tiesiog spindi, todėl man buvo itin liūdna pabaiga. Paskutinis likęs gyvas jis sako: I have seen things you people wouldn't believe. Attack ships on fire off the shoulder of Orion. I watched C-beans glitter in the dark near the Tanhauser gate. All those moments will be lost in time...like tears in the rain... Time to die.

2010 m. kovo 19 d., penktadienis

Leaving las Vegas (1995)

Šitam blog'e aprašyti filmai visi yra puikūs, daugiau ar mažiau įstrigę atmintin ir mieli širdžiai,bet šitas.. yra vienas mano mylimiausių. Šiurpus, liūdnas, skausmingas, tačiau toks gražus. Benas Sandersonas išgyvena ne pačius geriausius laikus, iš flashback'ų matyti, kad jį neseniai paliko žmona, vyras vis daugiau geria, o paskutinė vinis į jo karstą- faktas, kad yra taleistas iš darbo. Tuomet jis nutaria paskutinį kartą nuvykti į Las Vegas'ą. Turiu paminėti, kad čia pats geriausias Nicol Cage pasirodymas. Žodžiu, vyras įpročių nekeičia, laka kaip šiaučius ir susipažįsta su prostitute Sera, tragiška vien tai, kad šiam vaidmeniui parinkta tokia graži aktorė kaip Elizabeth Shue. You can fuck me in the ass. You can cum on my face. Just keep it out of my hair. I just washed it. Blogiau būti negali- susitiinka du gyvenimo jau sugniuždyti žmonės, padėti jie niekuo vienas kitam negali, tad prasideda lėta ir skausminga kelionė pabaigos link. Galima būtų rašyti ir rašyti, bet šįkart man trūksta žodžių. Kiekviena filmo scena palaipsniui stiprina neviltį ir liūdesį, bet kartu parodo koks silpnas ir vienišas kartais yra žmogus.

2010 m. kovo 13 d., šeštadienis

The Hitcher (1986)

Super! Nesu veiksmo filmų mėgėja, bet čia susidėjo daug širdžiai mielų dalykėlių- vieniši dykumų greitkeliai, moteliai ir tranzavimas. Būtent čia pagrindinis veikėjas padaro esminę klaidą- paima nepažįstamą tipą pavėžėti.
Pagrindinė priežastis, kodėl pažiūrėjau šį filmą- Rutger Hauer. "Blade runner" jis man paliko labai gerą įspūdį (nuo seno prijaučiu blogiukams), tad nusprendžiau paieškoti dar kokio pyrago gabalo su juo ir štai man prieš akis- The Hitcher. Bet grįžtam prie esmės. Žodžiu filmas apie tai, kaip atsitiktinai paimtas pakeleivis ima terorizuoti paprastą vaikinuką. Užuot nužudęs, kaip iš filmo matome, įpratęs elgtis, pridaro šiam aibę nemalonumų. Nelaimėlį ima gainiotis gausios policijos pajėgos, kitaip tariant Johh Ryder pakiša jam kiaulę. Taigi dabar jaunuoliui tenka gintis dviem frontais- nuo išprotėjusio kelių maniako, kuris kaip laivas vaiduoklis vis išnyra kai mažiausiai tikiesi, ir policijos, kuri mina ant kulnų.
Keista, bet nėra jokio logiško paaiškinimo istorijos pabaigoje- ar vaikinukas tebuvo atsitiktinė auka, kas, po velnių, tas John Ryder, kodėl?.. Nors dėl pamišėlio vardo.. Manyčiau, tai tebuvo fikcija- išvertus iš anglų kalbos tai būtų "keliautojas", juokinga ar ne?

2010 m. kovo 6 d., šeštadienis

Shutter island (2010)

Some places never let you go.
Leonardo di Caprio, ką bedarytų, nepelnys mano simpatijų; vaidina jis kažkaip šabloniškai, neturi nieko autentiško ir man regis jo viltys kada nors tapti profesionalu nuskendo kartu su Titaniku. Šiam filmui jis visai netinka; o Michelle Williams atrodo kiaura. Dar vasarą pamačiau trailerį Youtube ir mane patraukė Martin Scorcese pavardė, nenuginčysi, senis žino kaip pastatyt gerą filmą. Du detektyvai atvyksta į nuošalią salą, kur kalinami ypač pavojingi nusikaltėliai. Tai kalėjimas- psichiatrinė ligoninė, kur agresiją stengiamasi išgyti vaistais ir pokalbių terapijomis. Tai va, vienos nelaimėlės jie nenusaugo ir ši pabėga, tad teisėsaugos pareigūnų darbas moterėlę grąžinti namo. Tačiau nuo pat pradžių Tedžiui viskas čia atrodo keista ir įtartina-pacientė išėjo basa, o lauke siaučia audra, salos krantus rėmina uolos. Be to, kaip ji galėjo praeiti nepastebėta?Tedis gyvenimo nepaglostytas- karts nuo karto man iškyla flashback'ai iš praeities, Dachau koncentracijos stovyklos, mirusi žmona, kažkokie nepažįstami vaikai.. Greitai sunku susigaudyti, kur čia realybė, o kur šėlstanti vaizduotė, bet nenuostabu- kalėjimo aplinka kelia šiurpą. Silpnai apšviesti koridoriai-urvai, laša nuo sienų..Iš pradžių maniau, kad tai veiksmo filmas, todėl nustebino lėtas istorijos vystymas. Juk pagrindinis herojus turi nugalėti įvairias kliūtis dėl kiekvieno informacijos bito, o čia nieko nesužinai, tik vis labiau painiojiesi. Bet užtat pabaiga tiesiog surinka atsakymą į visus klausimus ir palieka tave šokiruotą, kažką panašaus mačiau tik Angel Heart.