Liūdna ateities pasaulo vizija. Kaip bebūtų keista, nors filmui jau greit 30 metų, bet jis iki šių dienų neatrodo bejėgiškai nublankęs prieš šiuolaikinius specialiuosiu efektus. Nes bet koks fantastinis filmas turi turėti
idėją, o ne bombarduoti žiūrovą erdvėlaivių mūšių scenom ir supermeno nuotykiais.
Taigi Rikui Dekardui pavesta užduotis surasti keturis androidus, kurie užgrobė laivą kosmose ir grįžo į Žemę susirasti savo kūrėją. Jie greitesni, stipresni, pavojingi, ir kartu tokie pat kaip mes, žmonės, kurie nori gyventi Filme skamba nuostabus Vangelio garso takelis, kuriantis šaltumo ir netikrumo įspūdį. Jausmas toks, kad pasaulis nužengė toli į priekį, o žmogus liko kažkur šone. Neradau kito filmo, kur taip nuostabiai būtų atsiskleidęs Rutger Hauer talentas- jis tiesiog spindi, todėl man buvo itin liūdna pabaiga. Paskutinis likęs gyvas jis sako: I have seen things you people wouldn't believe. Attack ships on fire off the shoulder of Orion. I watched C-beans glitter in the dark near the Tanhauser gate. All those moments will be lost in time...like tears in the rain... Time to die.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą