
"It's strange that you encourage people to invest their whole life savings, go into debt, just to buy a house they can't afford."
2012 m. birželio 27 d., trečiadienis
What's Your Number? (2011)

2012 m. birželio 24 d., sekmadienis
Moscow, Belgium (2008)

P.S. Rū, kaip tik tau, jei dar nematei. Labai laukiu tavęs parskrendant!!!
2012 m. birželio 20 d., trečiadienis
10 Items or Less (2006)

2012 m. birželio 18 d., pirmadienis
Photographing Fairies (1997)

2012 m. birželio 17 d., sekmadienis
Bubba Ho-Tep (2002)
Labai gerai, kad filmo pavadinimas paaiškinamas pradžioje, antraip that means no sense. Filmas crazy, gali žiūrėt kaip komediją, arba kauip dramą, žiūrint koks žmogus esi ar kokia tada nuotaika, bet nupušimo fonas- garantuotas. Senelių namuose paskutines dienas skaičiuoja.. pats Elvis Preslis! Taip, 1977 Memfyje taip gėdingai mirties sulaukė ne jis, o antrininkas, su kuriuo nepavyko laiku atsikeisti vietomis. Idėja originali, o ir aktorius neprastas- Bruce Campbell. Bet nėra čia viskas apimta tokios rezignacijos, nors filmo pradžia gan slogi- po prieglaudą siautėja mumija, mintanti sielomis! Kurias pasiekia labai juokingu, netgi šlykščiu būdu :D Kaip jau susidarėt įspūdį, nuolat svyruojama ties absurdo riba, bet kad filmas totali nesąmonė, tvirtinti nedrįsčiau. Jau faktas, kad užkliudomas mano mėgiamas daininkas, pateikiama realių jo gyvenimo faktų, man buvo džiugus, be to, buvau taip nustebinta, kad tik dabar sukrapčiau porą žodžių apie jį užsiminti, nors mačiau senokai. Fuck you, Elvis was a King, be abejonės.
2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis
Lilian's Story (1996)
Kažkokiu stebuklingu būdu jis "mėtėsi" filmai.in. Seniai ieškojau, todėl radus nebesiblaškiau ir atsidėjau keistai, labai tragiškai istorijai. O žmogau, kaip nuobodu buvo pradžioje- bet intuicija šnibžtelėjo pakentėti, nu kentėjau, o paskui likau apstulbinta. Ne siužeto, bet Ruth Cracknell vaidybos. Man jau atrodė, kad vaidina išties nestabilios psichikos žmogus, gyvenime nemačiau taip gerai įsijaučiant į vaidmenį. Kur, po šimts, apdovanojimai?! Lilian, po keturiasdešimties metų, išeina iš psichiatrinės ligoninės. Per flashback'us matom, kas prie to privedė, ir kaip ji deal'ina su dabartiniu pasauliu. Visi esam matę viešajame transporte kalbantį su savim žmogų, man dažniausiai būna juokinga, o čia- baisu... Kaip ji vis apsijuokia žmonėse, kokia vieniša, nesuprasta yra, o kai ištempia už ausies taksistas...Žiauriai liūdna.Tačiau skaudi praeitis nepalaužė Lilian dvasios- dėka romantiškojo Šekspyro. Ji eina gatvėmis deklamuodama, nesvarbu, yra besiklausančių, ar ne. Istorija nėra labai originali ar ką, bet tuo vienas žmogus nugali savo netikusį likimą.. Filmas lieka su tavim ilgam, Ruth personažo nepamirši niekaip.
2012 m. birželio 4 d., pirmadienis
Stake Land (2010)
Postapokaliptinė, nevalyvų vampyrų apsėsta Amerika. Paauglys ir paslaptingas "Ponas" keliauja šiaurės link, kur gyvenimas, kaip sklinda gandai, lengvesnis.Pakeliui jie mato apleistus namus, sužvėrėjusius žmones-religinius fanatikus, kurių reikia bijot net labiau nei tų pabaisų, o naktimis atrėminėja vampyrų išpuolius. Viskas taip beviltiška ir liūdna, stebiesi, ko tie žmonės dar krebžda, bet išlikimo instinktas gajus kaip niekada. "Ponas" kalba mažai, bet vaidyba palieka įspūdį, kaip ir užsikirtusi plokštelė- tas pats violančelės motyvas- bet tai dzin, instrumentinė geriau už daug ką. Pasakojama pirmu asmeniu, paauglio lūpomis, todėl kartkartėm viskas atrodo kažkaip perdėta, sudramatizuota kiek per smarkiai, šiek tiek nihilizmo ir pykčio būtų nepakenkę. Tai "kelio" filmas, daug žiaurybių, ir dar kartą pabrėžiama, ko laukti, ištikus apokalipsei- kiti žmonės tau perkąs gerklę greičiau nei badas ar nežinomas priešas; todėl pora kaimynų nukepčiau tiesiog profilaktiškai, ha ha :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)