Apie nusikamavusią namų šeimininkę kuri, išsekinta gyvenimo monotonijos ir nesulaukianti vidutinio amžiaus krizės ištikto vyro sprendimo- čia išvis bajeris- jis gyvena su perpus jaunesne pana, bet.. nesiryžta skirtis- užmezga romaną su daug jausnesniu vyru. Eismo įvykis, gana bjaurus, susipažįsta Metė ir Džonis, išsikolioja, ir išsiskiria, bet tik trumpam. Geraširdiškas vyruko elgesys- įnirtingos pastangos sutaisyt bagažinę atrodo įtartinai, bet greit viskas atrodo taip. Man labai patiko, kad nieko nedailinant pateikia moterų mąstymo logiką- na ir kas, kad sėdėjo kaliūzėj, kad gėrė ir t.t.- man jis patinka, ai, kaip nors.. Savisaugos instinkto nerasta, logiško mąstymo irgi. Dėl Džonio tai aišku viena- jūs jį pamėgsit. Taip, anas nuodėmingas, turi rimtų problemų, bet simpatiją jam pajunti instinktyviai. O kaip man buvo gaila jo toj scenoj kur susitinka praeities šmėklos; traukiamas per dantį Džonis atrodo toks apgailėtinas, silpnas, čiut neapsižliumbiau, žmogaus pažeminimas niekad neatrodė toks gyvas. Laimei, laiku ir vietoj pasipainiojo šiukšliadėžė, užčiaupusi burną šlykščiam advokatui. Tas mostas man priminė indėno išdaužtą langą Skrydyje virš gegutės lizdo. Filmas labai mielas, neholivudinis, atspėt galima jau vien iš eksploatuojamų nuogybių:)
P.S. Rū, kaip tik tau, jei dar nematei. Labai laukiu tavęs parskrendant!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą