The Return (2003)

Tylus ir emociškai turtingas rusų kinas, į kurį žengiu pirmąkart, todėl nedrąsiai. Neblogai. Po dvylikos metų pertraukos grįžta Ivano ir Andrejaus tėvas. Berniukai jį sutinka skirtingai, vienas skubiai nori susigrąžinti praėjusį laiką, kitas- įtarus ir nusiteikęs priešiškai, iškart patraukia akį, nes prisitaikėliai niekada niekam nebuvo įdomūs. Tėvo tikslai neaiškūs, ar jis priverstinai, autoriteto ir šiurkštumo dėka įsivaizduoja pelnysiąs vaikų pagarbą ir meilę, o gal verčia žmona? Filmas lėtas, bet labai įtemptas, nes nežinai ko tikėtis iš pagiežingo ir niūraus tėvo. Bendravimas sus sūnumis greitai sudomintų socialines tarnybas, bet jie beveik izoliuoti nuo visuomenės, filme tik kelis kartus figūruoja pašaliniai žmonės. Užtat jaunesnysis brolis- nepalaužiamas,- "jei jis dar kartą mane palies, užmušiu'.  Galiausiai trijulė nuplaukia į salą stovyklauti, kur viskas ir pasibaigs. Žaviesi peizažu, o kur daug vandens, man iškart patinka. Šalta, paslaptinga, tylu.

Septien (2011)

Absoliuti independent blevyzga, kuri sueina taip greitai, kad filmo gale nustembi- jau viskas? Trys broliai lūzeriai, vienas ką tik grįžo po 18m dingimo be žinios. Brolis "namų šeimininkė" stengiasi įtraukti juos į bendrą veiklą ir pravėdinti nemalonią nusistovėjusią įtampą, bet veltui. Kitas - Menininkas- daržinėje piešia falus ir fekalijas ryjančius sportininkus, iš ko suprantam, kad  kažkas įvyko gilioje jaunystėje ir susiję su sportu. O trečias.. Blūdija po miestelį ir embarres'ina vieninius sportininkus sutriuškindamas jų srityje (krepšinis, tenisas ir t.t.) Pamažu ima aiškėt kur šuo pakastas, kai pasirodo buvęs treneris o dabar tiesiog santechnikas Raudonasis Gaidys. Negalėčiau įvardint žanro, komedija vadint per daug, drama- per mažai parodyta. Keliose vietose prunkšteli, o pabaigoj akių vokai pakyla aukštai aukštai.. Patinka man nenuspėjami ir Holivudo neapipjaustyti Sundance perliukai :)

The Double Hour (2009)

Iškart sukelia asociacijų su Abre los ochos arba holivudiška versija Vanilla Sky, abiejuose Penelope Cruz. Per speed-date'ą Sonia susipažįsta su buvusiu policininku Guido. Kas iš pradžių atrodo gražu vėliau pasidaro sujaukta ir neaišku, na bet mirtis man atrodo, yra taškas, nuo kurio prasideda sapnas. Tai ir trileris, ir mistinė drama kartu, išliko labai malonus skonis kaip po paslaptingo prieskonio, amerikiečiai viską išgremžtų su kokiu Cruise ar Cage, ir neliktų mielo europietiško savitumo. Savotiškas daugeliu prasmių, jau dėl nuolatinio suspenso- ar Sonia iš tikrųjų viską su planavo su meilužiu, nors jos veršelio veidas nė už ką neišduoda. Jei filmą šiaip taip išgliaudžiau, visgi vyro su keistais ūsiukais veiksmų visai nesupratau, atsitiktinis iškrypėlis ar kaip? Jei tašką dėtume ties mirtim, vadinasi, blogai baigiasi jiems abiems, nors sapnas vienintelis sudaro kažkiek prasmės. O va pabaigoj.. žinai, kad nieko nežinai. :) Jovalas, bet verta nerti dėl tos maišaties galvoje, nes jei filmas priverčia smegeninės kumpliaračius suktis, vadinasi, yra geras.

The Pledge (2001)

Man čia jau trečias Sean Penn režisuotas filmas, pamažu perpranti stilių; lėti, stokojantys veiksmo, panoraminiai, sugeru muzikos takeliu. Žodžiu, filmai-spąstai, kaip aš juos vadinu, nes pažiūrėjęs negali apsispręsti, tai patiko tau ar ne, yra kokia išliekamoji vertė ar iššvaistei laiką. Atsakymas ateina po poros dienų, kai argumentai nusistovi smegeninėj ir sukrenta į atitinkamus stalčiukus. Taigi jei vakar nebūčiau jo čia dėjus, šiandien jau drąsiai metu į bendrą krūvą, nes Nicholsono personažas, į pensiją išėjęs policininkas, visą dieną nėjo man iš galvos. Žiauriai išniekinama ir nužudoma mažametė, todėl apie pensiją galvot dar anksti, Džeris "šoka į balną". Gaila, niekas juo netiki, kad žudikas- ne protiškai atsilikęs indėnas, kurio prisipažinimas išgautas apgailėtinu būdu ir parodo policininkų tinginystę, o knisasi toliau.O košė užverda dėl kvailo pažado nužudytosios motinai, kad jis trūks plyš sugaus tą niekšą, arba jo siela degs pragare. Čia jau prunkštelėjau, patoso kiek per daug, bet gera vaidyba užkamšo scenarijaus blevyzgas. Epizodiškai pamatom visą aktorių žvaigždyną, nuo Benicio del Toro iki Helen Mirren, kaip jau sakiau, taip ir nesulaukę nė trupinėlio action'o. O trukmė ne skysta- 2 valandos. Bet pasikartosiu, esmę perpranti tik pamatęs visą filmą- kalba eina ne apie mergaitę ar jos žudiką, o apie seną, gyvenime vietos nerandantį pareigūną. Būtent neveiksnumas filmo pabaigoje sukelia gailestį ir apmaudą- "juk jis buvo teisus!" bet niekas šito nesužinos. Jack  Nicholson nėra vaidmenų, kurių jis nesugebėtų įveikti; vienintelis amplua, kuriame jo nemačiau- nelaimingas įsimylėjėlis. Bet palikim tai tokiems šlapukams kaip di Caprio.