The Pledge (2001)

Man čia jau trečias Sean Penn režisuotas filmas, pamažu perpranti stilių; lėti, stokojantys veiksmo, panoraminiai, sugeru muzikos takeliu. Žodžiu, filmai-spąstai, kaip aš juos vadinu, nes pažiūrėjęs negali apsispręsti, tai patiko tau ar ne, yra kokia išliekamoji vertė ar iššvaistei laiką. Atsakymas ateina po poros dienų, kai argumentai nusistovi smegeninėj ir sukrenta į atitinkamus stalčiukus. Taigi jei vakar nebūčiau jo čia dėjus, šiandien jau drąsiai metu į bendrą krūvą, nes Nicholsono personažas, į pensiją išėjęs policininkas, visą dieną nėjo man iš galvos. Žiauriai išniekinama ir nužudoma mažametė, todėl apie pensiją galvot dar anksti, Džeris "šoka į balną". Gaila, niekas juo netiki, kad žudikas- ne protiškai atsilikęs indėnas, kurio prisipažinimas išgautas apgailėtinu būdu ir parodo policininkų tinginystę, o knisasi toliau.O košė užverda dėl kvailo pažado nužudytosios motinai, kad jis trūks plyš sugaus tą niekšą, arba jo siela degs pragare. Čia jau prunkštelėjau, patoso kiek per daug, bet gera vaidyba užkamšo scenarijaus blevyzgas. Epizodiškai pamatom visą aktorių žvaigždyną, nuo Benicio del Toro iki Helen Mirren, kaip jau sakiau, taip ir nesulaukę nė trupinėlio action'o. O trukmė ne skysta- 2 valandos. Bet pasikartosiu, esmę perpranti tik pamatęs visą filmą- kalba eina ne apie mergaitę ar jos žudiką, o apie seną, gyvenime vietos nerandantį pareigūną. Būtent neveiksnumas filmo pabaigoje sukelia gailestį ir apmaudą- "juk jis buvo teisus!" bet niekas šito nesužinos. Jack  Nicholson nėra vaidmenų, kurių jis nesugebėtų įveikti; vienintelis amplua, kuriame jo nemačiau- nelaimingas įsimylėjėlis. Bet palikim tai tokiems šlapukams kaip di Caprio.