2015 m. gegužės 16 d., šeštadienis

Nochnoy dozor (2004)

Puikus rusų fantasy/ mystery žanro filmas apie gėrio ir blogio jėgas, kurios nuolat grumiasi žmoguje. 1992-ieji. Antonas kreipiasi į raganą, kad ši padėtų susigrąžinti pabėgusią žmoną. Truputis kraujo, truputis degtinės, biški limonado, išgerk- ir atsakyk už tai, kas nutiks. Staiga įsiveržia gėrio policija, raganą suima, o Antonas pradeda naują- Kito- gyvenimą. "Kiti"- tai turintys supergalių kovoti su blogiu, atrandantys tas galias ypatingom aplinkybėm susiklosčius. Praeina 12 metų. Antonas gauna iškvietimą,- blogio jėgos pasirinko paauglį, ir jam reikia suspėti, kol užhipnotizuota auka nepasiekė tikslo. "Draginimas " naktinės Maskvos gatvėmis, kiaulės kraujo gėrimas, kaimynas vampyras, pelėda, atvirstanti į moterį,- ir visa tai Rusijos, ne Amerikos išmislas! Žavinga. Artinasi viesulas, kurį sukėlė nekalta mergelė, kurią kažkas prakeikė. Reikia rasti, kas paleido prakeiksmą, antraip gresia pasaulio pabaiga (?) Apšnerkštos laiptinės nuspardytom sienom, aplink daugiaukščius ratus sukančios varnos, nevalyvas pagrindinis veikėjas- daug įtikinamesnė apokalipsės versija nei holivudinis šlamštas. Keistas, bet įsimenantis reginys.

Mad Max: Fury Road (2015)

Štai Pašėlęs Maksas ir Lietuvos kino teatruose! Kažkaip netikėtai pakliuvau į premjerą, šiaip esu linkusi rinktis seansus, į kuriuos susirenka kokie 6-7 asmenys, sutrikusiais snukeliais, ir nedrąsiom "čia tai liuks filmas bus, kad tiek žmonių" replikomis :) Negalėjau susiturėti retsykiais neapžvelgdama salės ir- sunku patikėti- kad žiūrėjom tą patį filmą! Salė gulėjo išsidrėbusi, abejingai žvelgdama į ekraną, hipsteriukas šalimais, maniau, tuoj užmigs, jei nepakeis pozos. O filmas buvo jėgiškas! Su keliom juokingom detalėm, kad nebūtų tobula, nes tobulybė kelia tik nuobodulį:).. Buvęs faras Maksas, papuola į nelaisvę Nemirtingajam Džo. Čia ir būtų baigęs dienas kai kraujo maišas (donoras), jei maištingoji imperatorė Furioza nebūtų pagrobusi "motinų- reproduktorių" ir iškūrusi iš šio diktatoriško paragaro. Būtent- gražios, modelio išvaizdos moterys atrenkamos dauginimuisi, nes susilaukti sveikų, stiprių kūdikių- retenybė. Trūksta maisto, vandens, neįmanoma nieko užsiauginti, nes dirva rūgšti, benzinas tapęs auksine valiuta, nes pėsčias po dykumą nepavaikščiosi. Nemirtingasis Džo neapsidžiaugia tokiu Furiozos išsišokimu ir šoka ją vytis- taip prasideda beveik dviejų valandų trukmės gaudynių karo mašinomis, sprogimais, žmonių traiškymo po ratais fiesta! Juokingai žiūrėjosi ant vienos iš mašinų pakibęs gitaristas, negailestingai drožiantis instrumentą- absoliučiai nereikalingas elementas, vien pompastikai:) Tom Hardy krūtas kaip visada, tai dar vienas mažakalbių jo vaidmenų, o Charlize Theron, netgi be plaukų ir galūnės, nušluosto nosį Tyra Banks modeliams. Įdomu buvo pamatyti Nicolas Hoult, iš žertvos berniuko, apgailėtinai apsijuokiančio su "Killing me Softly", išaugusio į anemišką, atlėpausį padarą, pamišusį dėl technikos ir noro garbingai žūti. Palyginimo su pirmom trim dalim nebus, prisipažinsiu, kad nepajėgiau prisiverst žiūrėt tos senienos, kur vyrų plaukai pasukti bigudukais...

2015 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Vse umrut, a ya ostanus (2008)

Įspūdingai žiauri rusų drama apie paauglių gyvenimą. Katia, Žana ir Vika- geriausios draugės, iš 9B klasės, kartu puikiai leidžia laiką, ir mano, kad taip bus visada, ar bent, iki suaugs. Vieną dieną paskelbiama, kad mokykloje vyks diskoteka, kas lig tol buvo negirdėtas dalykas (lol). Merginos ima planuoti, kaip rengsis, kaip įsinešti alkoholio ir t.t.- įprastas jaunuolių laisvalaikis. Tik bėda, kad dėl Katios išsišokimo pamokoje, renginį turbūt atšauks. Štai čia pirmas ir paskutinis draugystės išbandymas, cha. Aplinka tokia artima akiai- tie daugiabučiai namai, turnikai, mokyklos pastatas- po sovietų gavom palikimą, kuriuo dabar gali stebėtis užsieniečiai- blokuose Anglijoje tegvena  asocialai valstybės išlaikytiniai. Diskoteka šioms panelėms- galimybė patirti kažką naujo, galbūt tai pakeis jų gyvenimą, jos svajoja apie meilę. Žanai norisi pagerti, Vikai- "pakabinti" patikusį vaikiną, o Katiai- turbūt čia garbės reikalas, dar labiau paerzint nekenčiamus tėvus. Gosh, gerai kad aš tokios vidurinės nelankiau, nors apie merginas kaip Nastia esu girdėjus. Scenos savo brutalumu pjausto akių obuolius, kam tie siaubiakai, čia prisižiūrėjau užtektinai. Rusų kinas jau kokį trečią ar ketvirtą kartą blog'e svečiuojasi, ir tikrai ne paskutinį, laukia ištisi klodai!

Boy (2010)

Koks mielas filmas, žiūrėjau, juokiausi ir liūdėjau su svajokliu pagrindiniu veikėju, kuris mato dalykus daug gražesnius, nei iš tiesų yra. Vaikystė..Metas, kai "nematomi draugai" ir visagalė vaizduotė apsaugo tave nuo žiaurios realybės, iki užsiauginsi pakankamai tvirtą šarvą. Išmoksi meluoti, veidmainiauti, siekti savo naudos- kitaip tariant, išgyventi šiam žiauriam pasaulyje. Taigi Naujoji Zelandija. Pagrindinis veikėjas gyvena su gausybe mažų pusseserių ir pusbrolių. Vaikučių tiek daug, lyg išsibarstę grūdeliai, kur bepažvelgsi, išlenda po vaiką :D Kol auklė išvykusi į laidotuves, kaip vyriausias (11m), paliktas atsakingu. Jis eina į mokyklą, varvina seilę dėl mergaitės Chardonay, karts nuo karto pašiepia jaunesnį brolį ir dievina Maiklą Džeksoną. Vieną dieną iš kalėjimo grįžta tėvas. Berniukui tai puiki žinia, jis šokinėja iš laimės, mato savo tėvą kaip kietą gaujos narį, herojų. Pradeda svajoti, kaip, radę užkastus pinigus, jie išvyks iš čia ir kasdien mūvėdami smokingus, jodinės delfinams ant nugarų. Turbūt atspėjot, kad realybė toli šaukia iki tiek. Gimdytojas tikras niekdarys, per dienas rūko žolę, geria, ir mėgina rasti vietą, kur, bėgdamas nuo policijos, užkasė pinigus. Tai komedija, kur, laimė, nėra iki galo žlugusių veikėjų, tik žavūs nevykėliai :) Nuostabi Zelandijos gamta, akiai neįprasti čiabuvių veidai, liaudies muzika buvo tikras delikatesas. Režisierius Taika Waititi sukuria jau trečią puikų filmą (What We Do in the Shadows, Eagle vs. Shark), seksiu jo kūrybinį kelią ir ateityje.

Sling Blade (1996)

Some folks call it sling blade, I call it kaizer blade, mhm,- murma Billy Bob Thornton, tų murmesių pilnas filmas, skamba juokingai, paskui įpranti. Seniai girdėjau apie šią išskirtinę juostą, taip pat buvo įdomu, ką tokio jame rado Holivudo gražuola Angelina Jolie. Kažkoks apsėdimas ten buvo, buteliuką su mylimojo krauju po kaklu nešiojo, kokios nesąmonės :D Taigi po  One False Move šoktelėjau ant šios keistos, psichiškai nesveiko žmogaus istorijos. Vaidina labai savitai, esu mačius nemažai neįgalių herojų kine, bet šis kažkoks ypatingas. Tuo labiau, kad filmo gale paaiškėja, kad nėra jis jau toks nieko nesuvokiantis..tiesiog jam nerūpi jo paties likimas, nerūpi visiškai ir absoloiučiai. Paleistas iš psichiatrinės, kur praleido apie 20 metų dėl žiaurios žmogžudystės (būdamas dar vaikas, papjovė mamą ir jos meilužį), Karlas neturi kur eiti. Gailestingo psichiatrinės vadovo dėka, vyras įdarbinamas mašinų autoservise, nes turi gabumų surinkinėti variklius. Netgi susiranda draugą- vaikį, vardu Frenkas. Žiūrint į šitą draugystę mano "išKedintas" protas sunkiai suvokė, kad būta tokių naivių laikų, kai galėjai patikėti vaiką ir net po savo stogu priimti, švelniai tariant, tokį nestandartinį bičiulį. Kvepia idile? Ne visai. Bijodama vienatvės, Frenko mama, po vyro savižudybės, susimetė su pirmu pasitaikiusiu. Doilas atvirai rodo neapykantą Frenkui, mėgsta išgerti ir pasiautėti, pamažu auga įtampa. Prisiminkit, aplinkoje nuolat turim psichiškai nesveiką asmenį, na, siužetas aiškus. Talento atžvilgiu, reik atiduoti tašką Thorntonui; net savo geriausiam vaidmeny Pitt'as- šūdelis prieš jį.

2015 m. gegužės 3 d., sekmadienis

One False Move (1992)

Los Andžele, po kraupiai pasibaigusio narkotikų dealer'ių susitikimo,  ieškoma neįprasto nusikaltėlių trejeto- psichopato juodaodžio, kurio IQ lygus 150,  ne tokio šviesaus proto jo draugužio iš San Kventino ir gražuolės merginos Lailos. Agentų žiniomis, jie bus patraukę į mažą miestelį, kur turi pas ką pasislėpti. Pagalbos kreipiamasi į vietinį šerifą, Deilą "Uraganą" Diksoną. Šis net kulnais sumuša- pagaliau rimta byla, o ne girtuoklių peštynės ir namų vaidai! Bet situacija komplikuojasi paaiškėjus, kad vieną iš nusikaltėlių Deilui jau buvo lemta sutikti.. Kaip jau sako pavadinimas, filmas rodo, kaip greitai ir negrįžtamai nusprendžiamas, atrodo, ne tokio jau blogo žmogaus likimas. Pažeidus įstatymą, susidėjus su nekokia draugija, niekas nesigilina, kokie tavo moraliniai įsitikinimai ar "supuvimo" lygis,- teisiama griežtai ir be išlygų. Esi gainiojamas kaip žvėris, turi drebėti, degalinėje sutikęs policininką, atsisveikinti su šeima ir amžinai slapstytis. Melancholiška muzika ir slegianti atmosfera veda kruvino finalo link. Priminė puikų 8-o dešimtmečio kriminalą "To Live and Die in L.A." kur taipogi vaizduojamas netipiškas antagonistas.