Some folks call it sling blade, I call it kaizer blade, mhm,- murma Billy Bob Thornton, tų murmesių pilnas filmas, skamba juokingai, paskui įpranti. Seniai girdėjau apie šią išskirtinę juostą, taip pat buvo įdomu, ką tokio jame rado Holivudo
gražuola Angelina Jolie. Kažkoks apsėdimas ten buvo, buteliuką su mylimojo krauju po kaklu nešiojo, kokios nesąmonės :D Taigi po
One False Move šoktelėjau ant šios keistos, psichiškai nesveiko žmogaus istorijos. Vaidina labai savitai, esu mačius nemažai neįgalių herojų kine, bet šis kažkoks ypatingas. Tuo labiau, kad filmo gale paaiškėja, kad nėra jis jau toks nieko nesuvokiantis..tiesiog nerūpi jo paties likimas, nerūpi visiškai ir absoloiučiai. Paleistas iš psichiatrinės, kur praleido apie 20 metų dėl žiaurios žmogžudystės (būdamas dar vaikas, papjovė mamą ir jos meilužį), Karlas neturi kur eiti. Gailestingo psichiatrinės vadovo dėka, vyras įdarbinamas mašinų autoservise, nes turi gabumų surinkinėti variklius. Netgi susiranda draugą- vaikį, vardu Frenkas. Žiūrint į šitą draugystę mano "
išKedintas" protas sunkiai suvokė, kad būta tokių naivių laikų, kai galėjai patikėti vaiką ir net po savo stogu priimti, švelniai tariant, tokį
nestandartinį bičiulį. Kvepia idile? Ne visai. Bijodama vienatvės, Frenko mama, po vyro savižudybės, susimetė su pirmu pasitaikiusiu. Doilas atvirai rodo neapykantą Frenkui, mėgsta išgerti ir pasiautėti, pamažu auga įtampa. Prisiminkit, aplinkoje nuolat turim psichiškai nesveiką asmenį, na, siužetas aiškus. Talento atžvilgiu, reik atiduoti tašką Thorntonui; net savo geriausiam vaidmeny Pitt'as- šūdelis prieš jį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą