Safety Not Guaranteed (2012)

Keistuolio Kevino skelbimas patraukia žurnalistų dėmesį: "Ieškau partnerio kelionei laiku, saugumo negarantuoju, bandžiau tik vieną kartą". Trijulė- du praktikantai ir profas, išvyksta patikrinti, kas čia per velniava, su intencija parašyt istoriją paikam žurnalui, kurią perskaitys tūpas skaitytojas. Bet mergina (Darius), kuri stengiasi tapti jo partnere, pamažu suvokia, kad Kenetas ne toks ir pamišęs, o tik vienišas vyras, gyvenantis ne vietoj ir ne laiku. Filmas toks keistas, net nėra su kuo palygint; bet šalutinės istorijos ypač patiko. Apie jaunystės meilę, kuri liko laukti jaunystės stotelėj, kurią traukinys, šiuo atveju gyvenimas, negailestingai aplenkė, apie neišnaudotas galimybes, įkišus nosį į kompiuterį, nors esi pačiam jėgų žydėjime. Kai pagalvoji, koks nelaimingas turi būt kad ryžtumeisi tokiam neaiškiam žingsniui, kaip tave turi užknisti aplinka, jokių artimų žmonių, kuriuos būtų gaila palikti...Užkabina, jokiu būdu neprasukit, kaip tą padariau aš, prarasit didelį malonumą. Antrąkart matomas Mark Duplas nenuvylė, kur figūruoja ši pavardė, nuolat gausi kažką nestandartinio, keisto, bet šviežio ir malonaus. Tai.. kiek metų atgal norėtumėt sugrįžti? :)

Silver Linings Playbook (2012)

Romantinėse juostose visada man imponuodavo vyras- jeigu negražus, net ne simpatiškas ar neturintis vadinamojo šarmo- išvis nežiūrėdavau. O šįkart visą dėmesį užvaldė Jennifer Lawrence. Šakės, kokia gera aktore ji pamažu tampa.. Bradley irgi neblogai, nesivaldantį bipolininką suvaidino žiauriai įtikinamai. Buvau skeptiška šio filmo atžvilgiu, Holivudas, meilė seilė, ir t.t. bet suveikė; ką reiškia vaidyba! Scena, kur Tiffany netenka kantrybės užkandinėj mano mėgstamiausia; daiktų svaidymas man kažkuo artimas :) O istorija apie vyrą, kurį paleidžia iš psichūškės, už žiaurų žmonos meilužio sumušimą. Jis mėgina taikyti gyvenime optimisto principą- mąstyk pozityviai, stenkis iš visų jėgų, ir tau galų gale pasiseks. Tik kažin kur gali nuvesti draugystė su tokia pačia, gyvenimo sulaužyta Tiffane, kuri po vyro mirties dulkinasi į kairę ir dešinę, nes tai padeda jai užsimiršti.. Tik dabar pastebėjau amžiaus skirtumą- Cooper jau 38m?! Bet neatrodo groteskiškai, ar  dar blogiau, kaip kažkam užkliuvo, neatsiduoda pedofilija, džyzzz. Šokių konkurso pabaiga turbūt teisingiausia kokia teko matyt- labai bijojau pasirodančių dešimtukų, ir šiaip. Na, vis tiek nesuprantu, iš kur toks išpūstas įvertinimas, bet jei kažkam pakėlė nuotaiką, tai ir puiku. Šiaip psichinės ligos nėra nieko egzotiško, teigiamo, ir gyvenime neturi vaivorykštės nušviesto endingo; gyvenimas su bipoliniu sindromu sergančiu žmogum reikalauja plieninių nervų ir šuniško atsidavimo. 

Your Sister's Sister (2011)

Stiprus indie žanro pavyzdys. Paprastai  gerai režisuoti, atvaidinti, bet tema nepopuliari, aktoriai nesimpatiški, bet prasmė gili ir tokius labai mėgsta hipsteriai ir panašaus plauko snobai. Bet čia- nufilmuota per 12 dienų, didžiąją dalį..  improvizuojant! Lyg žiūrėtum kaimynų meilės dramą, veikėjai tokie ordinary, kaip tomas ir indrė. Tuo mane ir užkabino, ir neišjungiau, nors pagunda kilo ne kartą. Veiksmo čia jokio- anaiptol ne sportiškas Džekas, patartas draugės Iris, atvyksta į jos tėvų vasarnamį pamąstyti, tačiau vienam pabūti nepavyksta. Čia jau apsistojusi lesbietė draugės sesuo. Pažinčiai užtvirtinti stiklais geriama tekila, o paskui įvyksta neįmanoma- Džekas ir Ana nutaria pasidulkint! Wuh. Iš kitos pusės, taip maukiant sugultum ir su briedžiu. Atgrasi sekso scena sukėlė minčių, kad čia baisiausia ir kvailiausia ką teko matyt, nors tą vakarą pažiūrėjau Shameless, kur Fiona susitinka buvusį klasioką- ir teko pakeist nuomonę- bet tas nesimpatingumas čia kito lygio, gyvenimiškumas kaip prakaitas akis graužia- o išmirkus dūdelė negroja :DD Žvengiau susiriesdama. Viskas būtų nieko, bet kitą rytą prie durų stovi Iris, kuri jau seniai yra slapta Džeką įsimylėjus. Dabar kai perskaičiau, susidaro įspūdis, lyg pasakotum kokiį pletką, taip viskas durna :) Bet sakau, tas realistiškumas, tekila, ir seserų ryšys, būtinai pažiūrėkit skaitytojos, turinčios seserį; šūdas tie bernai, išeis, ateis kitas, o sesė iki ir po grabo lentos. Taip kad dedikuoju šį post'ą tau, Rū ;)....

Liberal Arts (2012)

Maniau, kad bus gyvenime nepasitaikanti, neįtikinama ir absurdiška meilės istorija, bet klyyyydau, kaip gerai :) Nei jaunas, nei senas, amerikiečiai turi tą fainą būdvardį thirtysomething- Džesis grįžta į koledžą, kuriame praleido gražiausius jaunystės metus, į buvusio profesoriaus išlydėjimą pensijon. Jis toks kupinas egzaltacijos, viskas taip fainai, tiek entuaziazmo, jog iškart suvoki- koledžo Džesis niekada nebaigė (psichologiniu lygmeniu). Taip ir plaukioja, nesugebėdamas suaugti. Čia jis sutinka ne pagal metus suaugusią studentę Zibby (Elizabeth Olsen), ir ima darytis baisu.. Šūdas, visą filmą bijojau, nu tik nesugulkit! Nesvarbu, kad jis atrodo jauniau, o ji protingesnė nei bendraamžiai, 16 metų niekur nedingsta! Kaip ten nutiko pamatysit patys. Tie, kas jau baigė universitetą, pajus užplūstant nostalgiją, kuri tokia stipri ir materiali, jog rodos, ištiesi ranką ir paliesi. Nustebino Zac Efron- apie jį esu nekokios nuomonės, bet čia vaidino tokį priedurnį-laisvamanį, kad sukėlė šypseną, pagaliau ne stereotipinio gražuoliuko amplua. Filmo metu pyzdavojamasi iš knygos apie vampyrus, neabejoju, kad tai visiems žinoma trilogija :D, nors šis ginčas atima taškų iš Zibby, juk nėra argumentų, mergyt..

Frankenweenie (2012)

Su Naujais metais visus; kiek apsileidau, bet prisėsti filmą žiūrėti darosi nebeįmanoma. Laisvą laiką suryja neseniai atrastas "Shameless", kuris savyje turi kažką, ką priskiri guilty-pleasure. Protu suvoki, kaip holivudas atima bet kokį realų pagrindą; jei žiūrėtum britų versiją, manau, tos apgaulės nejustum, na, bet už Macy pagrindiniam vaidmenyje nieko geriau nerasi :) Kai visai sąžinė užgraužė, šiandien aptikau, kad frankenšuo jau atsidūręs filmai.in tad nieko nelaukiant ir sėdau. Kiek išsigandau pamačius Disney afišą pradžioje, bet, plius minus, sugadinta nedaug; privalomas happy endingas ir heart-breaking momentai. Žiauriai šaunūs veikėjai, man labiausiai patiko Edgaras ir mergaitė su "pranašaujančiu" katinu, nurautos pranašystės, atsakau :D Viktoras praranda mylimą draugą, tiesą sakant vienintelį- šunį vardu Sparkis. Bet įkvepiančios mokytojo Rzykruski pamokos neleidžia Viktorui susitaikyti su nelaime- jis turi pabandyti.. Laimei, eksperimentas pavyksta, tačiau pasipainioja svetima pora akių, tada šantažas ir prasideda tokia maklė kad.. Prikėlimo iš mirusių idėja nustebina tuo, kad atsibudęs šunėkas toks pat kaip gyvas būdamas- ištikimas, paklusnus, ir atsidavęs draugas; nė iš tolo nekvepia Kingo gyvūvėlių kapynėm :) .Nekenčiu tik tų per jausmus duodančių vietų, kai nori nenori paleidi sūrų vandenį, shit; ir dar per animacinį... :> Keistoka pabaiga, nes istorija netenka moralo. Nesigailiu, kad nemačiau Dark Shadows, bet Frankenweenie negalėjau praleist. Kaip gerai, kad nebuvo bloooogaiii :)..