Purge (2012)

Pagal suomių rašytojos Sofi Oksanen romaną "Valymas"; įsimintina knyga, tobulai ją vaizduojantis filmas, neturiu anei vieno "bet", "galėtų" arba "trūko". Estija. Vieną vakarą senikė pamato, kad į jos Dievo pamirštą vienkiemį atklydo mergina- sušalus, menkai apsirengus, išsigandus. Žodis po žodžio atskleidžiama vienos ir kitos- liūdnos praeities ir siaubingos dabarties- istorija. Zara bėga nuo sutenerių, nuo smurto ir pažeminimo, kurį patiria merginos, priverstos dirbti prostitutėm. Greit pamatom, kad čia užklydo ne atsitiktinai, senoji Alydė-  giminaitė, vienintelis žmogus, į kurį ji gali kreiptis, matoma pirmą kartą gyvenime. Ar bėglei padės? Pamažu išgvildenama Alydės istorija, nuo tų laikų, kai buvo jauna ir beviltiškai mylėjo sesers vyrą, meilė atnešė tik skausmą ir privedė prie tragedijos. Itin gerai pavaizduota, kiek bėdos gali pridaryti pasmerkti jausmai, kaip jie apnuodija širdį, protą, kaip pavydas išstumia viską. Filmas žiaurus, labai labai, seserų tema draskanti, sunku patikėt, kaip kraujas eina prieš kraują, arba kaip žmones pakeičia karo baimė, ir negali jų kaltinti. Nemačiau kaltų, nes po visko, ką patyrė Alydė, nesuvokiu, kaip neišprotėjo, galbūt tai buvo vienintelė alternatyva; pasmerkta viltis, kuri varė gyventi toliau. Po ilgo laiko-  šimtaprocentinis reginys. I'm back (serialų šturmas kuriam laikui suvaldytas :)

Deathwatch (2002)

Kito blog'erio dėka vėl pamačiau paauglystės laikų siaubiaką, kuris, dėl to, kad nežinojau nei kas vaidina, nei koks pavadinimas, glūdėjo tamsioj praeities skylėj. Juokingiausia, kad net filmo twist'as, ir tą pamiršau, teliko tik faktas, kad pabaigoj čia kažkas turi paaiškėt :) Mačiau beveik prieš savaitę, tai dabar su Lays pagalba pamėginsiu kažką atkurti. Sakau "pabandysiu", nes žiūrėjau ne pačios žvaliausios ir blaiviausios būsenos, juodai pjaunant miegui. Bet ką pradėjau, visad užbaigiu. Saujelė britų kareivėlių 1917m. užklysta į vokiečių teritorijas, tik čia keistai tuščia, vos vienas vokietis, kurį jie tučtuojau paima nelaisvėn. Viskas skendi rūke, ore užuodi kažkokią "zarazą", bet ko negali matyti, nuo to negali apsiginti.. Vyram pamažu ima krikti protas, prasideda paranoja, bet kai randamas neaiškiom aplinkybėm žuvęs saviškis, kyla isterija. Iš vienos pusės vieni nori dezertyruot, iš kitos- neleidžia garbė ir kuopos kapitonas; tokiose situacijose juokinga stebėt, kaip dar mėginama išlaikyt rangą, autoritetą ir pan. kurie TIK civilizacijoj veikia. Žiurkės, purvas, pūvantys lavonai ir nuolat pilantis lietus-atmosfera dar niekur nebuvo tokia slegianti, desperacija tokia aštri ir galas neišvengiamas. Geriausios dvi scenos- žiurkių darbelis ir kompanija po žeme, šiurpulys nukrato, kai dar nupiepęs Jamie Bell klykia- aš nesu miręs! Aš nemiręs!:)

Lock Stock and Two Smoking Barrels (1998)

Pelėsiu baigia apaugt blog'as, gėėėėda. Matytas prieš kokį mėnesį; žiūrėjom dviese, nes akivaizdu, kad į mano asmeninį kino reperturą jis niekada nebūtų patekęs. Netrukus po to pažiūrėjau ir Snatch, bet nebetoks geras. Bet su Guy Ritchie kūryba teks atsisveikinti tam kartui, susipažinau, ir užtenka. Scenarijus šmaikštus, daug veiksmo ir voratinklio efektas, daug kruvinai prakaituoto smurto, jeee, bet mieliau renkuosi Tarantino, jo prievarta ir agresija stilinga, žavinga. Keturi draugai papuola į nepavydėtiną padėtį- prasilošia aibę pinigų, ir skolai atiduoti paskirta vos savaitėlė. Prasideda medžioklė, virtinė nesusipratimų- vieni atima iš vienų, iš jų pavagia kiti, ir taip be galo. Liniją sekti nelengva, todėl atsilošus kėdėj nepažiūrėsi, na, bent ne mano būdui. Man reikia gilintis, analizuoti, negaliu atjungt dėmesio mygtuko. Labai keista matyti Dexter'į Fletcher'į, turint omeny, kas jo žmona (kaip?), šis vyras man apgaubtas tamsios paslapties :D Vienintelis filmas, kurį mačiau su Stathamu cast'e, nežavi jo gyvuliška natūra ir visur ta pati vaidybos maniera- kietas riešutėlis (tai ypač sunku suprasti- čiuvam gresia realūs nemalonumai, o jie visai neima į plaučius, maždaug atsiras tie pinigai, baikė).