2024 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

2024 m. spalio 16 d., trečiadienis

2024 m. spalio 15 d., antradienis

The Guest (2014)

Retai atkreipiu dėmesį į muziką, o čia labai įstrigo takelis, ypač finale, aukšto lygio šūlės (!) Helloweeno labirinte, pažadėjau vėliau pasiieškoti atlikėjų. Šeima, gedinti Irake žuvusio sūnaus, sulaukia netikėto velionio comrade vizito. Vyriškis tinkamai suspaudo manipuliacijos mygtukus ir apsistoja jų namuose. Pradeda sektis šeimynai- vyras gauna paaukštinimą, apie kurį seniai svajojo, žertva sūnus atsiteisia mokyklos peštukams. Tik duktė turi įtarimų, kad svečias nėra tas, kuo dedasi; nors pamačius jį be marškinėlių, vos gaudo kvapą :D Dan Stevens spinduliuoja elektrifikuojančią creepy energiją, mėlynos akys varsto kaip smaigai, bet patrauklus nelabasis. Labiausiai jam prijaučia mamelė, bet tikrai ne dėl gedinčiosios sentimentų. Būtų atvaręs koks aknės pakirstas krateriuotas spuogažmogis, greitai durys būtų parodytos,- čia menopauzinės ugnys dar ne viską išdegino XD Vien dėl minėtos Dan'o charizmos, šiaip visiškai vidutinis filmiūkštis su fantastišku siužetu,  iškovoja mano simpatijas. Tiesa, čia dar matome jauną Maiką Monroe, besirengiančią kaip prostitutė, bet taupančią koledžui, tas garderobo ir gyvenimo tikslų neatitikimas buvo fun!

2024 m. spalio 9 d., trečiadienis

The Long Goodbye (1973)

Galėtų tarnauti kaip cigarečių reklama, jei dar būtų leidžiama; juk pamažu cigaretes lauk stumia veipai, icos'ai ir kitos modernios nesąmonės. Kas gali būti geriau už sodrų, plaučius deginantį dūmą, kuris įsikniaubia tau į drabužius kaip bamblys?! Privatus seklys Marlou peša kiekvienam kadre, vos baigia vieną, jau prisidega kitą. Jis įtraukiamas į painią žmogžudystės- savižudybės ir dingusių pinigų bylą. Nekaltas draugo pavežėjimas kitą dieną sprogsta chaosu. Marlou kailį skalbia policija ir  mafiozai,- bet Marlou ne žioplys, lengvai neįbauginsi, atsikalbinėja kaip naglas pacukas :) Galiausiai asmeninės ambicijos- juk detektyvas visgi- priverčia aiškintis pačiam, kas ir kaip. Pats procesas man liko neaiškus, iš kokių užuominų ten perprato viską, bet nufilmuota ypatingai. Scena su mafiozo meiluže tiesiog pritrenkė, nesitikėjau, arba vieta, kur vyrų grupė masiškai nusirengia. Labai neįprastas elgesys kriminalinei dramai. Apskritai daug laiko eikvojama bereikšmiems pokalbiams pajūrio name- maniau, gal čia bus koks romaniūkštis su simpatiška rašytojo žmonele, bet ne, tiesiog žmonės čilina ir tiek. Dabar  15min pokalbis be dirstelėjimo į mobiliaką, nebeįsivaizduojamas, faktas, skaudžiai krimstelėjęs sąmonę. 70-ųjų Los Andželas, senos, stilingos mašinos, nerūpestingas pajūrio gyvenimas- atmosfera, kurioje norėtum atsidurti akimirksniu.

2024 m. spalio 7 d., pirmadienis

Gone With the Wind (1939)

Susigundžiau pamatyti klasiką kine, nes atvirai- per špyginį kompo ekrano niekada neprisėsčiau. KINFO suteikė galimybę, šoviau bilietą, pirmyn. Ir likau maloniai nustebinta! Tokie seni filmai visiškai ne mano stilius. Galvojau, bus kokia meilė seilė, daug juokingos dramos, pervaidins, trukmė ilgoka, turbūt labai jau stengėsi visą knygą į filmą sukišti. Tada pasirodė JIS- Clarke Gable- ir likau išmesta iš klumpių.. Ta prasme- praėjo 85eri metai nuo filmo pastatymo, o Retas Batleris, net po šiai dienai, sugeba tave, moterie,  pažadinti. Netrukdo net šypsnį keliantys jo ūsai, supranti, kad prieš tavo akis- legenda. Kokia laikysena, kokie drabužiai, akys raibo- kostiumai, paltai, marškiniai, dievulėliau. Visos scenos su Gable yra malonumas akiai ir ausiai- šmaikščių pastabų Skarletei negaili, oi negaili. Apskritai filme daug gerų bajeriukų, pagavau save kikenant ne sykį. Mergininkui ir skandalistui Skarletė kelia ypatingą susidomėjimą. Bet mergelė ne iš kelmo spirta, vilionėms nepasiduoda, žiūri vien savo naudos, flirtuoja įsijuosusi, o myli, labai akivaizdžiai, vedusį. Erzinati, bet nuobodžiauti neleidžianti veikėja, jie puikiai vienas kitam tiktų. Žinoma, jeigu veiksmas vyktų sklandžiai, neturėtume 4val istorijos... O įvykiai rutuliojasi aštriu periodu- vyksta pilietinis karas, kadaise turtingi ir įtakingi, per vieną dieną o'Haros lieka pliki basi. Pabaigoje Retas išperka jaunystės šėliones tapęs atsidavusiu tėvu, o štai Scarletė lieka pyzdukė. Ar reikia tikėtis, kad ji, pasitelkusi atkaklumą ir moterišką žavesį bandys gelbėti santuoką? Rytoj bus nauja diena,- lyg ir optimistinis lozungas.

2024 m. spalio 6 d., sekmadienis

Alice Doesn't Live Here Anymore (1974)

Turėjau pamatyti, kas atėmė iš Genos Rowlands "Oskarą" 1974-aisiais; vaidyba man be galo svarbus aspektas filmuose. Ką gi, lieku prie savo- Rowlands buvo vertesnė gauti apdovanojimą, nei Burstyn. Užtat kokio mielumo ši dramedija- našlė Alisa lieka viena su paaugliu sūnumi, be pajamų; nori būti dainininke, o tenka dirbti padavėja. Motinos ir sūnaus santykių dinamika- epicentras; neįprasti, komiški, unikalūs- berniukas turi aiškią nuomonę, yra smalsus, įkyrus ir užknisantis, o geriausia, kad domisi motinos asmeniniu gyvenimu. Kodėl ištekėjai? Kaip man vadinti naująjį tavo draugą? Dažnai grįžtat naktį kartu, reiktų kažkokio vardo. Ar sugulėt? Ne? Tai ką veikiat? Ir taip be galo :D Berniūkštis turėjo gaut "Oskarą". Alisa plėšosi tarp atsakomybės vaikui, savo pačios svajonių, romantinių partnerių,- nėra kada atsikvėpti. Užkandinės darbo užkulisiai- isteriška kolegė, žliumbaila kolegė, cholerikas savininkas, dramos, ašaros, riksmai- Scorsese meistriškai kuria chaosą, nors šeimos dialogai kartais atrodė fragmentiški, kapoti.