Turėjau pamatyti, kas atėmė iš Genos Rowlands "Oskarą" 1974-aisiais; vaidyba man be galo svarbus aspektas filmuose. Ką gi, lieku prie savo- Rowlands buvo vertesnė gauti apdovanojimą, nei Burstyn. Užtat kokio mielumo ši dramedija- našlė Alisa lieka viena su paaugliu sūnumi, be pajamų; nori būti dainininke, o tenka dirbti padavėja. Motinos ir sūnaus santykių dinamika- epicentras; neįprasti, komiški, unikalūs- berniukas turi aiškią nuomonę, yra smalsus, įkyrus ir užknisantis, o geriausia, kad domisi motinos asmeniniu gyvenimu. Kodėl ištekėjai? Kaip man vadinti naująjį tavo draugą? Dažnai grįžtat naktį kartu, reiktų kažkokio vardo. Ar sugulėt? Ne? Tai ką veikiat? Ir taip be galo :D Berniūkštis turėjo gaut "Oskarą". Alisa plėšosi tarp atsakomybės vaikui, savo pačios svajonių, romantinių partnerių,- nėra kada atsikvėpti. Užkandinės darbo užkulisiai- isteriška kolegė, žliumbaila kolegė, cholerikas savininkas, dramos, ašaros, riksmai- Scorsese meistriškai kuria chaosą, nors šeimos dialogai kartais atrodė fragmentiški, kapoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą