Ak, Demi Moore, būk pasveikinta sugrįžusi! Į galvą ateina vienas analogiškas atvejis- Darren Aronofsky taip sugrąžino orumą Mickey Rourke su The Wrestler. Jau ką Mickey išmanė, tai boksas; kainavęs gražų veidą, karjerą, asmeninę laimę. Demi genialiai parinkta vaidmeniui; kas geriau žinotų, koks jausmas būti eks diva? Geriausi metai- praeityje: buvęs vyras Bruce Willis serga kažkokia smegenų chuinia ir prarado kalbos dovaną, trys arkliaveidės dukterys verčia žiopčioti iš nuostabos- kaip 62metų motina atrodo geriau už visas tris kartu sudėjus?? Romanas su Ashtonu Kutcheriu taipogi tik saldus prisiminimas, įsimintinų vaidmenų aktorė nesukūrė... Kirba kažkoks neišnaudoto potencialo slogutis. Ir štai- Substancija! Tavo metas šviesti, mažute! Stengiausi nešniukštinėti, ėjau užverbuota plakato- body horror mano arkliukas, reitingai- aukštumoje, varom! Gavau Cronenbergo, Lyncho ir Kubricko kokteilį, su labai daug pykčio vyriškai giminei ir moterų kūno pateikimui kaip prekei. Sarkazmas sarkazmas sarkazmas, o tada groteskas. Filme žiauriai daug apnuoginto kūno- koks procentas vyrų sėdėjo su stačiais pagaliais??? Lol, į tobulas linijas ir aš seilę, visiškai heterokseksualiai, varvinau. Finalas pažadino man ir keletui žiūrovų kone vaikišką smalsumą ir susižavėjimą- mačiau išsitraukusius telefonus ir fotografuojančius- menininis apipavidalinimas nesveikas, turbo... Salė juokėsi, juokiausi aš, bet galvojau- juk tai liguista, neturėtume, bet vistiek, sprogstančių emocijų negali užgniaužti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą