The Monkey (2025)

Blow (2001)

Companion (2024)

Sophie Thatcher seriale Yellowjackets padarė puikią karjeros pradžią, ir dabar filmuojasi labai smagiuose siaubo kūriniuose. Džošas (visiems jau gerai pažįstamas Hughie iš The Boys) vidutiniškas vyriokas ir atsidavusi partnerė Airis, atvyksta susitikti su Džošo draugais į atokią vietovę. Čia susirinkusi nelygiavertė gėjų porelė, rusų turtuolis (kaip be klišių) ir jo sugulovė; kažkokie sukti pyderai, vargšė Airis. Nuoširdžiai pagirsiu- aktorius Jack Quaid parinktas idealiai,  kaip pirštinė idealiai aptempia plaštaką, taip jis lengvai įslįsta į sau įprastą nevykėlio kostiumą. Airis prieraišumas krenta į akis, atrodo nenatūraliai, imi galvot- nejaugi ji nemato, kad su lopu draugauja? Bet Airis- robotas kompanionas, jeigu nesugebi susirast gyvos merginos, ką gi, yra  išeitis :D Robotų tema mane žiauriai masina, ypač kai galima gardžiuotis perimta kontrole. Džošas turi labai negražių kėslų, ir padaro didelę klaidą, šį tą jos mechanizme "atjungdamas". Prasideda slasherio fiesta, daug juokingų situacijų, ypač kai Airis žaidžia su savo parametrais planšetėje ir randa sau nustatytą IQ- 40 procentų XD Mane darosi labai paprasta pralinksminti. 

Anora (2024)

Nusivyliau. Nelikę nieko, kuo mane žavėjo Sean Baker- personažų tikrumo (jis ne kartą yra nuostabiai panaudojęs žmones, kurie tiesiog vaidina save), unikalumo, nežabotų dialogų ir gatvinio gyvenimo džiazo. Juk čia Starlet , Tangerine ir  Red Rocket kūrėjas! Kur dingo ugnelė? Priėjus sceną, kur Anorą bando "sutramdyti" du vyrai, pagalvojau- koks čia mėšlas dabar?! Juk ne princesę Dianą turite, o eskortę! Nepamanykit, nesakau, kad pasigedau smurto prieš moterį, bet jei čia bandė prastumt už originalumą tą "mobsterių" kerėpliškumą ir nesusikalbėjimą, net geru absurdu nepavadinsi. Nenusijuokiau išvis nė karto, o reikėjo kažkur juoktis? Nesąmonė, ir tiek. Nufilmuota gerai, bet tau visiškai nusipjaut ant veikėjų ir pagauni žvilgčiojant į laikrodį, kada viskas baigsis nė valandai nepraėjus, o trukmė virš dviejų. Kekšė susituokia Las Vege su rusų oligarcho sūnum, bet giminės nepatenkinti ir atskuba pakalikai jų išskirti. Skaičiau, kad vaidmuo specialiai sukurtas Mickey Madison, ką interpretuoju kaip režisieriaus kaifą ją dulkint. Dosniai atsidėkojo. Figūra puiki, neneigsiu, papais ir šikna gaunam tiek pasidžiaugti, kad darosi įkyru ir bloga, ji absoliučiai neypatinga. Bent rusų vaidmenis atlieka tikri rusai ir nereikia vartyti akių klausant debiliško akcento. Aišku, girdėti rusų kalbą jokio malonumo, buvo strėlių dėl kolaboracijų su šūdų šalimi. Gal čia šuo pakastas, kad atkaru žiūrėti? Šešios "Oskaro" nominacijos, pelių prišikti miltai, pernai metai išties buvo sumauti industrijai. 

Faster, Pussycat! Kill! Kil! (1965)

Trys mergužėlės, go-go šokėjėlės, dykumoje siautėja, kas? Labai primityvus siužetas su stačiais, hipnotizuojančiais papais ir daug moteriškos(!) agresijos. Moteris imasi su vyru, kol jį nukenksmina ir palieka tįsoti smėlynuose, o jo mergina tampa gaujos įkaite- kaip jums pradžia?:D Varla, Rouzi ir Bili- trys seksualumu trykštančios furijos, sukurpia planą apsukti turtingam rančos savininkui galvą ir sprukti su šaibom. Bet jos nežino, kad senis turi savų užmačių. Siužetas debiliškas, bet garso takelis- džiazo melodijų viražai automobiliams negailestingai cypinant padangas į asfaltą, pagrindinių herojų egzotiška išvaizda ir nuožmus būdas- ypač Varlos- prikausto. Varla nekenčia vyrų, meta jiems iššūkį, atvirai iš jų tyčiojasi. Savo laiku čia turėjo būti hitas- agresija ir smurtas- iš moters! Originalu. Filmas patiko Johnui Watersui, manau, įkvėpė savo šedevrus sukurti. 

In the Heat of the Night (1967)

Neįtikėtina, kad tik dabar, po 1425 filmų, kuriuos laikau daugmaž vertais dėmesio ir po nežinia kiek peržiūrėto šūdo, aš susipažinau su Sidney Poitier. Kaip tiksliau nusakyti įspūdį, kurį jis man paliko- lyg žiūrėtum į žmogų, po kurio oda kunkuliuoja lava? Charizmatiškas, temperamentingas ir be saiko talentingas aktorius. Mažam Misisipės miestelyje įvyksta beprecedentis nesusipratimas- pro šalį savo reikalais keliavęs juodaodis apkaltinamas žmogžudyste. Pietūs garsėja rasizmu, nieko keisto, ar ne? Tik štai kaltinamasis pats yra detektyvas, ir puikus savo amato žinovas. Lyginant su juo, policiją vadinti nekompetentinga- tai pilnai  neišnaudoti žodžio reikšmės,- visiški nevykėliai. Visgi šerifas suvokia, kad be Tibso neišsivers. Po šio lepsuso, abu teisėsaugos atstovai bando dirbti savo darbus. Tibsas- išsiaiškinti, kas nužudė miestelio geradarį, norėjusį pastatyt fabriką ir suteikti darbo vietų daugybei žmonių, o rasistas šerifas- stabilizuoti kylančią audrą. Miestelio valdžiai nepatinka, kad juočkis šmirinėja aplink ir kaišioja savolandžią nosį. Filme Tibsas dėl savo rasės patiria tiek pažeminimų ir net grėsmės savo gyvybei, kad neramiai stebi ir laikai kumščius, kad jam baigtųsi laimingai. Kažkokie nesveiki pietų gyventojai, o kai pagalvoji, kad ir dabar požiūris panašus.. Linksmas sutapimas- antrąkart iš eilės pamačiau Hershel - jaunas būdamas, mėgo vaidinti už įstatymo ribų atsidūrusius asmenis :)

In Cold Blood (1967)

Neseniai perskaičiau knygą, pagal kurią pastatytas filmas- Trumano Capotes "Šaltakraujiškai". Literatūros klasika, pranokusi laiką- nusikaltėlių profiliavimas, gilinimasis į asmenybę, patirtas traumas ir vaikystės akcentus. Šio naujo kriminalistikos metodo išpranašavimas skaitant padarė neišdildomą įspūdį. Filmas nebekėlė stiprių emocijų, pritrūko personažų gilumo, nors Peris atskleistas su atsidėjimu. Skaudūs prisiminimai iš vaikystės mainosi su nepavydėtina bėglio padėtimi ir nepatikimu partneriu. Buvo įdomu, į ką fokusavo dėmesį to meto kūrėjai- daug kur primena teatro sceną, nušlifuota, preciziška, bet kaip minėjau, šaltoka. Galima ginčytis, kad būtent toks tikslas - pabrėžti nusikaltimo beprasmiškumą ir žiaurumą, bet ir Klaterių šeimai lieki abejingas? Knygoje pabrėžiami glaudūs santykiai, kiekviena asmenybė išryškinta, ypač motinos depresija, o čia vos keli kadrai iki didžiojo veiksmo. Tau visiškai dzin, kad yra šaltakraujiškai nužudomi, nes trūksta laiko jiems pažinti. Labai nuosekliai laikomasi knygos siužeto, praleista vos kelios smulkmenos, galima sakyti, gauni audiovizualinį romaną, jei skaityti tingi. P.S. Diką vaidina jaunutis Herschel iš "Walking Dead"; buvo faina pamatyti, kaip atrodė neprislėgtas metų naštos. Jam kliuvęs veikėjas sudėtingas, man gal truputį pritrūko šarmingos energetikos, narciziškumo. Bet vaidmuo didelis galvosūkis, tai per daug reikalauti nederėtų. 

Caddo Lake (2024)

Neišduosiu rakto, kur slypi esmė,  nes labai daug atimčiau iš būsimo žiūrovo,  paslaptingumas yra varomoji galia. Luizianoje, netoli Teksaso sienos, gyvena paauglė Elė. Jos toks amžius, kada žiauriai norisi draskyt akis motinai ir gadint nervus patėviui, svajojant apie tikrą tėvą, dingusį kadų kadais. Tipinė paauglė, nei pridėsi, nei atimsi. Sukyla hormonai, strykt į motorinę valtį ir leki ežeru miegot pas klasiokę, pajibat ant visų. Tačiau su jaunesniąja, netikra seserimi, santykiai gražūs, harmoningi. Vieną dieną mažiukė dingsta. Ant kojų sukeliami kaimynai, policija, pasitelkiami sraigtasparniai, bet mergaitės rasti nepavyksta. Paraleliai, jaunas vyras sielvartauja ir kaltina save dėl avarijos, kurios metu žuvo motina, o pats liko gyvas. Kaltė ėda jam nervus, jis negali susitaikyti ir gyventi toliau, bando gilintis į motinos ligos istoriją, rasti atsakymus. Sakytum mižnius, gražesnis žodis jautrus. Ilgą laiką šios dvi istorijos niekaip nesusiję viena su kita, kol staiga vyras randa dingusią mergaitę, ir pasielgia.. keistai. Paliksiu intrigą, kaip. Nežinau, seniai jau mačiau susukto siužeto filmą, gavau net pasitelkti užrašus ir žymėtis įvykių seką,viskas, kas verčia smegenis mankštintis, gauna didelį pliusą. Pabaiga saldžiai karti, jausmas, lyg ir norisi liūdėti, bet priežasties didelės, kaip ir nėra? Labai malonus atradimas.

Pietinia kronikos (2024)

Istorinė akimirka- keliu  atsiliepimą apie lietuvišką  filmą! Ramia sąžine, niekieno neverčiama, su dideliu džiugesiu širdy. Jis buvo nuostabus!!! Salė nuoširdžiai juokėsi ne kartą. Gimusiems aštuntajame dešimtmetyje sukelia milžinišką nostalgijos jausmą- atkurta daugiabučių rajono autentika, sovietinis butų dizainas, šukuosenos, rūbai, šneka, muzika, turgaus chaltūros ir visa kita. Šiauliečiai turbūt išvis pašėlo :) Kaip smagiai įterpta filmuota medžiaga iš dar jaunų "Bix'ų" koncerto ir visokie seni miestų vaizdai, pvz "Lietuvos" kino teatras Vilniuje ir tie stori skelbimų stulpai, ant kurių klijuodavo reklamas ir pan, ir..  kur gavo traukinį su medinėm sėdynėm??? Būtent tokiu vaikystėje ne kartą važiuota maršrutu Kaunas- Marijampolė...  Aktoriai taip pat pasirodė nepriekaištingai- pagrindinis herojus krenta į širdį ir pasilieka- džiaugiesi su juo, liūdi su juo- vakarėlyje, kur Rimanto mergą čiešina bahūras iš priešininkų stovyklos- pasimetimas ir pacaniškas pyktis atskleisti tobulai! Rasa Samuolytė- gryna mokytoja, nei pridėsi, nei atimsi- senmergės disciplina klasėje. Nurauta pana, per kurią Rimantas, iš gezo pamažu virsta į meno mylėtoją, taipogi faina, jos rūbų stilius pasirodė ypač artimas. Išvis, skudurai  susuk galvą, pažinau ne vieną drabužį, kurį turiu spintoje, devyniasdešimtieji niekada manęs nepaliko, px tos mados:) Knygos neskaičiau, man per sudėtingas šiaulietiškas slengas, bet reginys pranoko lūkesčius. Iš anonso mačiau, kad laukia ypatingas produktas, bet kad bus ant tiek gerai, nesitikėjau :)