Neseniai perskaičiau knygą, pagal kurią pastatytas filmas- Trumano Capotes "Šaltakraujiškai". Literatūros klasika, pranokusi laiką- nusikaltėlių profiliavimas, gilinimasis į asmenybę, patirtas traumas ir vaikystės akcentus. Šio naujo kriminalistikos metodo išpranašavimas skaitant padarė neišdildomą įspūdį. Filmas nebekėlė stiprių emocijų, pritrūko personažų gilumo, nors Peris atskleistas su atsidėjimu. Skaudūs prisiminimai iš vaikystės mainosi su nepavydėtina bėglio padėtimi ir nepatikimu partneriu. Buvo įdomu, į ką fokusavo dėmesį to meto kūrėjai- daug kur primena teatro sceną, nušlifuota, preciziška, bet kaip minėjau, šaltoka. Galima ginčytis, kad būtent toks tikslas - pabrėžti nusikaltimo beprasmiškumą ir žiaurumą, bet ir Klaterių šeimai lieki abejingas? Knygoje pabrėžiami glaudūs santykiai, kiekviena asmenybė išryškinta, ypač motinos depresija, o čia vos keli kadrai iki didžiojo veiksmo. Tau visiškai dzin, kad yra šaltakraujiškai nužudomi, nes trūksta laiko jiems pažinti. Labai nuosekliai laikomasi knygos siužeto, praleista vos kelios smulkmenos, galima sakyti, gauni audiovizualinį romaną, jei skaityti tingi. P.S. Diką vaidina jaunutis Herschel iš "Walking Dead"; buvo faina pamatyti, kaip atrodė neprislėgtas metų naštos. Jam kliuvęs veikėjas sudėtingas, man gal truputį pritrūko šarmingos energetikos, narciziškumo. Bet vaidmuo didelis galvosūkis, tai per daug reikalauti nederėtų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą