Heat (1995)

Reikia ypatingos nuotaikos, norint pažiūrėti veiksmo filmą, kriminalinį trilerį. Nėra jie mano arkliukas. Bet reikia šviestis visuose žanruose, todėl galų gale pažiūrėjau "Heat. Malėsi malėsi jis televizijos programose, sukilo smalsumas, kas čia per?... O čia kvapą gniaužianti dviejų kino grandų akistata- Pacino prieš Robertą de Niro, teisingumas prieš įstatymo laužytojus. Iki Dark Knight čia buvo geriausias bano apiplėšimas, iš įtampos nerandi sau vietos. Nuolat palaikau blogiečius, tai žiauriai jaudinausi, kad tik negautų vargšai kulkos, nes atmosfera kaip reikiant buvo užkaitus, situacija nepavydėtina. Taip pat niekur nemačiau tokios originalios situacijos- policininkas ir nusikaltėlis sėdi prie vieno stalo užkandinėj, civilizuotai šnekasi, jokių įžeidinėjimų, jokių junky mother fucker I will kick you in the nuts. Paprasčiausiai išdėstoma pozicija- leitenantas nepasiduos, kol nepričiups vagies, o McCauley nemes, ko pradėjęs. Esat matę ką nors panašaus?

Awakenings (1990)

Užsispyręs gydytojas ieško naujų būdų, kaip pažadinti ligonius iš erkinio encifalito sukeltos komos. Robinas Williamsas dramose man žymiai geriau žiūrisi, nei komedijose, kur darkosi ir pokštai atsiduoda vulgarumu ir beskonybe. Taigi jis stengiasi, stengiasi, ir galų gale jam pavyksta, bet.. visada atsiranda BET. Jo atkapstytas iš letargo pacientas- mūsų visų mylimas de Niro. Koks talentas, negaliu atsižavėti jo įvairiapusiškumu. Turbūt bet ką galėtų suvaidinti. Jo personažas, pabudęs iš komos po 30 metų, viską mato 10-mečio akimis. Viskas nauja, jis džiaugiasi kiekvienu menkniekiu, kartais net širdį suspaudžia. Viva la vida- toks jo šūkis. Gaila tik, kad laimė netrunka amžinai, kai kam ji ypač trumpa.

Falling in love (1984)

Pažiūrėjau dėl dviejų puikių aktorių, daug kartų minėto Bobio ir Meryl Streep. Du vidutinio amžiaus žmonės susipažįsta metro, susidraugauja ir pamilsta vienas kitą. Bet abudu vedę, todėl asmeniniai įsipareigojimai neleidžia įsiplieksti aistrai. Tai brandi meilės istorija, kadangi veikėjai ne jaunikliai, nėra staigaus šuolio, viskas parodyta nuosekliai, turėjau abejonių, ar visgi jie liks kartu. Sunku pasakyt, kokiai auditorijai skirtas šis filmas. Jauni žmonės tikrai nesusidomės, o vedusiems gali kilti pavojingų minčių. Bet vis tiek, pažiūrėkit prieš Kalėdų šventes, nes būtent šiuo metų laiku prasideda ir baigiasi ši istorija. Nuteikia šventiškai.

The Untouchables (1987)

Dar vienas filmas apie apsukrųjį Al Capone, nu ir spėkit kas jį vaidina? Robert de Niro. Išvaizda beveik prilygsta originalui, turiu pripažinti, iš karto nė nepažinau. Sunku pasakyt, kokiu charakteriu pasižymėjo žymusis nusikaltėlis, bet Bobis suvaidino jį kaip linksmų plaučių vyrioką, kuris, esant reikalui, parodo, kas čia vadovauja. Taip pat vaidima legendinis Džeimsas Bondas Sean Connery ir akmenveidis Kevin Costner. Sakau akmenveidis, nes jo vaidyba vis tokia pati, sustabarėjusi, nieko naujo neparodo. Nagi, Kevinai! Labai stiprus garso takelis, ir šiaip filmas suręstas neblogai. Liejasi kraujas, žūsta teisėsaugos pareigūnai, bet teisingumas eina į priekį. Sunkiai, bet eina.

Goodfellas (1990)

As far back as I can remember, I've always wanted to be a gangster,- taria paauglys berniukas ir prasideda M.Scorceze kriminalinė drama, kur žiba monumentalusis R. de Niro, Joe Pesci ir Ray Liota. Palengva atskleidžiama, kaip paauglys įsisuko į mafijos gretas ir ėmėsi nešvarių darbelių. Pradėjęs kaip pasiuntinys, įgyja jų pasitikėjimą po melagingų parodymų teisme ir iškyla į pačias viršūnes. Narkotikai, dideli pinigai, godumas, pagundos, godumas, išdavystės. Juosta gan ilga, bet žiūrėti filmus apie tą socialinę grupę, kurios nematome, įdomu. Juokinga, kai apvilta mergina, Ray Liot'ai nepasirodžius restorane, atvažiuoja ir duoda jam pipirų visų jo draugų akivaizdoj. Užstrigęs liko Pesci veikėjas, karštakošis neurotikas, kuris drasko kitiems akis ir nesiskaito su niekuo. Bet tai lyg vaikščiot plonu ledu, mafiozų ausys jautrios. Geras kriminalas, kuriame policija anaiptol nevaidina svarbaus vaidmens :)

The Deer Hunter (1978)

Vienas pirmųjų filmų apie Vietnamo karą, Amerikai neliko nieko kito kaip žemai jam nusilenkt ir kaip saldainius vaikams išdalint krūvą apdovanojimų.Istorijoje aš nelabai nusimanau, sako čia esama poros neatitikimų, bet kam jie rūpi. Filmas ilgas (3 val), tad reikia susikaupti, nes žiūrėt per kelis kartus nepatartina- pažeidžiamas vientisumas. Žmonės niekuo neišsiskiriantys- mažo miestuko metalo liejyklos darbininkai, kurių monotonišką kasdienybę visam laikui sudrumsčia šaukimas į karą. Šiaip nelabai supratau filmo pavadinimo, prie ko čia tie elniai? Na yra medžioklės scena, bet šuo turbūt ne čia pakastas. Matyt čia kokia simbolika. Pirma filmo valanda praslenka sunkiai, nieko ypatingo nešvyksta, atšokamos vestuvės, užtat antroji.. Rusiška ruletė ponai, mirtis arba gyvenimas, jūsų eilė šauti. Iš įtampios sunku buvo nusėdėt ant kėdės. Muziką kūrė garsusis John Williams, dainos Cavatina klausiausi gal 100 kartų. Muzika gal net geriau išryškina praradimo motyvą- ne tik sveikatos, gyvybės, bet ir apskritai-kasdienybės. Niekas nebebus taip, kaip anksčiau.

Taxi Driver (1976)

Istorija apie nepritapėlį Trevį Bicklą, kurį kamuoja nemiga ir kuris dirba taksistu kone visą parą. Vyras vežioja visokius šizikus ir kasdien žiūri į tikrą mėšlyną- Niujorko pogrindinį pasaulį- kekšes, sutenerius, narkotikų dilerius ir kitas atmatas. Trevį kamuoja vienatvė, nenusiseka santykiai su rinkimų kampanijos darbuotoja, pasipūtusia gražuole, pamažu ima stogas važiuot.. Pamatome garsiąją sceną prieš veidrodį "ar su manim kalbi" ir baigiama kruvinu finalu. Galima kalbėti ir kalbėti apie šią Martino Scorsese juostą, man čia viskas buvo tobula. Nerealus Bernard Hermann garso takelis, ta saksofono muzika užburia. Mažas žmogus norėjo tapti Kažkuo. Tikra kino klasika, rekomenduočiau pažiūrėti kiekvienam.