Jackie Brown (1997)

Iš pradžių kiek gąsdino filmo trukmė, na bet kitą dieną laukė išeiginė, tai nutariau surizikuoti. Vis delsiu su Machete, trūksta prasmės man ten, bet norėjosi kriminalinio, kiek komiško, keiksmais ir pokalbiais pritvinkusio. Vadinasi, Tarantino. Laimei, šį variantą saugojau ilgai, nes "Kill Bill" man ne prie širdies, o visa kita matyta. Keturiasdešimtmetį perkopusi juodaodė stiuardesė sulaikoma su 50000 dolerių ir kokaino maišeliu. Tai ne pirmas kartas, gresia kalėjimas  ir atsisveikinimas su prasčiausiomis avialinijomis šalyje- po paskutinių kaltinimų galimybė dirbti buvo tik čia.. Tačiau greitai pamatome, kad Džekė ne šiaip sau moterėlė, o gudri ir apskaičiuojanti laputė. Policija primynė jai uodegą, tad ji nusprendžia įduoti ginklų prekeivį Ordelą, kuriam dirba. Tam prireiks apsukrumo, norint išnešti sveiką kailį. Ordelą vaidina Samuel L. Jackson, kuris dar niekad neatrodė toks juokingas su arklio uodegėle ir tuo besaikiu "niger niger", labai juokinga žiūrėti į juodaodį, laidantys rasistinius juokelius savo teritorijoj. Kitas nustebimas- de Niro, nelabai supratau, kam buvo reikalingas šis veikėjas, bet tai bene vienintelis atvejis, kai matome jį kaip nevykėlį:) Labai daug pokalbių ir painokas siužetas, dar ir dabar sunku suvokti, kaip ir ką jie ten rezgė, bet Tarntino labai mėgsta priversti žmones daug kalbėti. Neprailgo dėl labai išraiškingų charakterių, ir džiaugiuosi, kad buvo lietuviškai, nes būčiau supratusi dar mažiau nei pavyko išpešti :)

The Conjuring (2013)

Turint omeny, kad rytoj išjungs internetą, skubu įamžinti kelių pastaruoju metu peržiūrėtų filmų įspūdžius. Ilgai lauktas, kėlęs šiokių tokių abejonių "Išvarymas", sutraukęs paskutinius nervų laidelius manyje. Kaip buvo baisu! Šokinėjau kėdėje kaip elektros kratoma- visgi sprendimo "apsigėdinti" kino teatre nesigailiu :) Šeima, auginanti penkias dukteris (wow, jau produktyvumas kelia siaubą) atsikrausto į namą, į kurį iš karto nenori įžengti jų keturkojis augintinis, kažkur matyta, nieko naujo. Pamažu ima dėtis šūduva, varstytis durys, sustoja laikrodžiai, suspens'as dirbtinai stiprinamas ausį rėžiančiu garsu iš pasalų, kai mažiausiai tikiesi ir vis dėlto... Gal pati filmo idėja, ar vizualus raganos paveikslas taip paveikė, bet nemalonus įspūdis išliko net ir bėgant į paskutinį autobusą Lazdynų kryptimi, kai pagalvoji apie ėjimą pėsčiomis, uh, net nukrato.. Taigi nelabasis taip įsisiautėja, kad neduoda šeimai miegoti naktimis, užsiiminėja destruktyviu namo interjero dizainu, šuoliais nuo spintų ir panašiom kiaulystėm, reikia kviestis vaiduoklių medžiotojus, savo darbui taip atsidavusius  Loreiną ir Edą Worenus, kad nėra kada auginti dukterį ir ši globa numetama močiutei (teisingai, daryk vaikus, kol tėvai dar kruta :D). Išėjo beveik kritiškai viską apimti, bet nesuklyskit, man tikrai LABAI patiko, geriausias šių metų siaubekas. Tampa gražia tradicija kiekvienais metais iškepti po vieną padorų horror'ą. Holivudas/šmolivudas, bet Lily Taylor prikelia nostalgiją 80'iesiems ir šiaip man labai patinka:)

The Sessions (2012)

Iš treilerio gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad tai komedija- suklaidina komiškasis W.H. Macy, man amžiams tapęs Frenku Gelageriu :) Bet juoktis čia nelabai yra iš ko. Na taip, pagrindinis herojus prilaiko smagų juodąjį humorą, turint omenyje jo situaciją- absoliutus kūno paralyžius; pokštautumėt susirietę, lietuviai, ane? :).. Tai štai Markas nenusimena, kad jam taip nutiko, yra beveik susitaikęs su padėtimi, bet žinia, "vyro" jo kūne niekas nesuparalyžavo, noro mylėti ir būti mylimam, užsiimti seksu su artimu žmogumi neatims joks poliomielitas. Radęs tokiom studijom užsiimančią Sheryl, Markas pamažu ima tyrinėti seksualumą, pojūčius. Mane labai sukrėtė, aktoriai fantastiški.John Hawkes stebina kiekvienam naujam filme, tikiu, kad vieną dieną gaus Oskarą, o Helen Hunt kūnas pamiršo senti, gaila, to nepasakysi apie veidą :) Nesu mačius žmogiškesnio filmo, toks jausmingas, jautrus, ir graudus kartu. Vienas geresnių 2012-ų metų produktų, vis rečiau pasitaikančių ekrane.

Planet Terror (2007)

Su draugu pažiūrėjau labai afigieną Tarantino naparniko Rodrigeso košę: zombiai ištinusiom galvom, seksualios mergos, kieti vyrukai, amerikiečiai vs musulmonai ir kt., jėga! Kas, kad kitą dieną reikėjo keltis 6 ryto ir mauti į Vilnių, geras filmas vertas tokios aukos, o dar kai kompanija gera.. Nesugebėčiau papasakoti turinio, tokia makalynė, išliko tik geriausi bajeriai ir nurauti veikėjai- išverstakė blondinė, go-go šokėja su šautuvu vietoj kojos ir pan. Smagiam pasėdėjimui su draugais labai tinka, tik pabaiga kažkokia holivudiškai absurdiška, kam tas vaikas?! Be jo viskas būtų awesome:) Daug kraujo, ginklų, mėsų, keista, kaip aš čia praleidau tokią smagybę ir nemačiau anksčiau. Reikia apskritai pasiskubint su filmais, o tai ateina ruduo su sauja animacinių ir ne tik serialų, per kuriuos vos sugebi išeiti į darbą :)

The Way We Were (1973)

Namai tušti, veikti nėra ką per daugiausia, todėl iš karto dalijuosi įspūdžiais. Nežinau, kodėl užsikepiau pamatyti būtent šį filmą, pavadinimas kaip žagsulys įkyrėjo keletą dienų kol sėdau prie chaliavo interneto ir atsisiunčiau. Jaunas gražus Redfordas. jauna baisi Streisand ir nelaiminga meilės istorija, kurios nelaimingumą nulemia skirtingi charakteriai. Kas yra lengviausias excuz'as skyrybų bylose, čia labai nuosekliai išdėstoma. Ketė yra užsispyrusi, politiškai aktyvi, amžina streikuotoja, žmogaus teisėms atsidavusi, Hubbell'is- žavus ir atsipūtęs, gyvenime viską gaunantis lengvai ir be problemų. Jie susipažįsta dar koledže, kur Ketė pajuokiama už savo įsitikinimus, o jis- sporto žvaigždė ir merginų numylėtinis (standartas), ir netikėtai vėl susitinka priėmimo metu. Pollock'as apžvelgia daug politinių įvykių, istorijos neišmanančiam žmogui žiūrėti gana sunku- prisipažinsiu, Franklino Ruzvelto mirties datą googlinau, kad suprasčiau, koks laikmetis vaizduojamas..Charakterių skirtumai stulbinantys, H. nori lengvo paprasto gyvenimo, tuo tarpu Ketė tarsi ieškosi sunkumų ir nemalonumų, taip realizuoja save. Tai kokia dar kalba apie bendrą gyvenimą? Kad jie išsiskirs aišku iš pat pradžių; nors Streisand suvaidinti jausmai abejingų nepalieka (tos apgailėtinos 5min lovoje...)

Naked Harbour (2012)

Dažais smirdančiame, bet naujame kambaryje, su varvančia nosimi (vasarą!) prisėdu gaivinti merdėjančio blog'o. Daugiasluoksnis suomių pasakojimas apie vienaip ar kitaip nelaimingus žmones, ieškančius paguodos ir išsigelbėjimo šiame klaikiame ir neteisingame pasaulyje. Beviltiškai vėžiu serganti motina ir jos ne pagal metus subrendusi duktė, narkomanų porelė, sutuoktiniai su išvėsusia aistra, užguitas paauglys ir išgarsėti trokštanti mergiotė, vienišas biznismenas- jei kažką pamiršau, patys pamatysit, veikėjų išties daug. Istorijos iš pradžių rutuliojasi atskirai, bet pamažu persidengia. Vėjas šaltas nuo filmo pučia, ir visgi jaučiasi kažkokia viltis, kad gal reikalai ir pasitaisys, nors yra labai liūdnų vaizdelių..Dvi valandos pralėkė akimirksniu, ir dar sykį įsitikinau, kaip žmogų keičia plaukai- Laura Birn- Alydė iš The Puhdistus :)

The Weather Man (2005)

Susižiūrėjo sėdint su draugais ir mėginant pamėgti kvietinį alų, gaila, nepavyko. Tik darėsi vis sunkiau suprast ir išgirst, kas ten angliškai kalbama :D Šiaip filmas kietas, iš pradžių norisi purkštauti dėl to niekam neįdomaus "grietinėlės", t.y. turčių gyvenimo, bet pamažu pagauni, kur čia šuo pakastas. Juokinga, bet kosmines sumas per metus uždirbantis orų pranešėjas gyvenime yra...nevykėlis. Jis skiriasi su žmona, nėra jokio ryšio su dviem pasimetusiais vaikais- pedikų džiaugsmo ir storašlaunės mergaitės, gatvėje jis- pastovus maisto bombų taikinys. Pinigai nėra viskas, net uždirbdamas  gali murkdytis šūde. Nicolas Cage'as nesukuria vaidmenų nuo devinto dešimtmečio, todėl nuoširdžiai sakau, buvo džiugu vėl pamatyti vyrą formoj- geriau lūzerio niekas nebūtų atkūręs. Visas filmas- aibė nesusipratimų, kvailų situacijų ir pažeminimų, kurių nemažą dalį iššaukia tobulas nevykėlio tėvas, seras Michael Cane :) Trumpai drūtai- turtuoliai irgi verkia, tik jų ašaras šluosto dizainerių nosinės. Gailesčio nepajutau.