Pradėsiu nuo režisieriaus- Bobcat Goldthwait. Vaikystėje esu mačius Policijos Akademiją daugiau kartų, nei man teko buvoti darželyje. Kuomet visi dievino Mahonį ar L. Jones (Winslow), "žmogų, kurio talentas pamėgdžioti garsus yra antžmogiškas, aš mėgau Zedą. Spygiabalsį, buvusį gaujos vadeivą, nuo kurio tau iššoksta žąsies oda, o jau mimikos... Ech, visada žinojau, kad jis turi kažką "tokio", ir štai- prieš akis neįtikėtinas filmas. Dar niekada filmas nepriėjo taip arti manęs, jaučiausi, lyg kas skaitytų mano mintis. Pripažinsiu, 100% pritariu Frenko ir Roxy veiksmams. Manau kiekvienas gyvenime yra patyręs jausmą- "kad man kas duotų ginklą į rankas".. Vartotojiška visuomenė peržengė visas ribas, nebeliko nieko švento, pamintos visos vertybės, įsitikinimai. Toli žiūrėt nereikia- užmeskit akį, kokį šlamštą rodo per TV. Filmo Stivenas yra mūsų Minedas, tiesiog mes per maža šalis (ačiū dievui), kad padarytume iš to blockbuster'į. Žmonės nebeturi ką šnekėti, tik kokią šūdlaidę matė praėjusų vakarą- ar tai būtų Jersey Shore ar Kelias į žvaigždes. Protu nesuvokiama, kaip toks laisvalaikio leidimo būdas priimtinas (?) Radikaliems sprendimams neišvengiami žiaurūs metodai, kuriais likau nesveikai patenkinta. Tos scenos, kur Frenkas taško idiotams smegenis, tiesiog stebuklingos. Kur nušauna vaiką (bet nenušauna...) sukėlė ekstazę, nes visai neseniai turėjau atvejį, kai snarglei užėjo isterija ir ji ėmė pašėlusiai klykti, mat nenupirko saldainio, o galvoj tik viena mintis- užtvokit kas tai mažai bjaurybei, tegu ji užsičiaupia, tegu užsičiaupia...Kino teatre vėl tas pats- nors tai tik filmas, realybėj tais pačiais 2011 turėjom realų faktą- Latvijoje, Rygoje neapsikentęs 27-erių metų vyras nušovė 42-ejų bankininką, neapsikentęs jo spragėsių čiaumojimo- kokia pažįstama situacija, aš nebegaliu vaikščiot į populiariausius kino seansus, tenka rinktis rytinius, nes negaliu tverti to malimo žandikauliais.. Skausmingai tiesus- pažiūrėkit, į ką virto kalbos laisvė...Dėkui Dži už puikią rekomendaciją ;) Žmonės, nustokit IMTI ir išjunkit TV!
"It's strange that you encourage people to invest their whole life savings, go into debt, just to buy a house they can't afford."
2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis
2012 m. balandžio 25 d., trečiadienis
Nothing Personal (2009)
Ilgą laiką neapsisprendžiau, į pliusą ar į minusą einam, kol visus taškus ant "i" sudėjo pabaiga, kurią aš nesigirsiu, bet atspėjau.. Jauna ryža moteris, palikusi namus Olandijoj, iškeliauja kur akys veda- o veda į Airiją. Čia beblūdydama užklysta pas atsiskyrėlį, kur jie nerangiai sutaria- jokių asmeninių klausimų, ji dirba, o jis teikia maistą. Nedaug tesužinom, kas šiems žmonėms nutiko gyvenime, kodėl baigėsi taip, kad pasirinko vienatvę, daugiau turi ne klausyti, o stebėti. Apart keistenybių, abu jie mėgsta muziką- ypač klasikinę. Lėto vystymo, praktiškai nieko esminio nenutinka iki pabaigos, tik jų bendravimas eina geryn, tai matyti iš maisto gaminimo- daro nebe Stephen Rea, o ta ryžė (tai prasideda segmente "Marriage", kas mane privertė liūdnai kraipyti galvą, laukines kumeles irgi pažaboja, neduokdie man taip kada nutiktų). Segmentų prasmės ne visai supratau, nu bet tiek to. Vienatvė užknisa juodai, kokį kietą bevaizduotum.
2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis
Cherry (2010)

2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis
50/50 (2011)

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis
Metropolitan (1990)

- Men are dates, potential dates or dates substitutes. I found that dehumanazing.
- When you're an egoist, none of the harm you ever do is intentional.
- Playing strip poker with an exhibitionist somehow takes the challenge away.
Awesome!
2012 m. balandžio 15 d., sekmadienis
The Woman In Black (2012)

2012 m. balandžio 10 d., antradienis
Mysterious Skin (2004)

2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis
Mystic Pizza (1988)

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis
There Will Be Blood (2007)
Ilgą laiką vengiau šio filmo, manydama, kad jis nuobodus ir be intrigos- vien trukmė ko verta, paprastai tokio ilgio filmai išvargina ir sunku išlaikyti dėmesį, o žiūrėti per kelis kartus man neišeina- ką pradėjai, turiu pabaigt. Tačiau taip jau išėjo, kad dėkoti reikia... American Psycho. Jis mane taip nuvylė, kad akys desperatiškai reikalavo pakaitalo, ir kuo greičiau; romanas nuo šiol užima garbingą vietą mano bibliotekoj, jis stingdo kraują, šiurpina, šlykština, jo nepamirši visą gyvenimą, todėl kas čia per sumauta ekranizacija??? Taip atėjo eilė epui apie naftininkus, žinojau kad Lewis už jį gavo Oskarą, ir pamaniau what a hell, blogiau už tai, ką mačiau, jau nebus. Nuostabu. Niekada nemačiau taip nuodugniai atskleistų charakterių- Danielio ir Elajo- dėl pastarojo turėjau kažkokią dvejonę, bet pabaiga vis tiek sudrebino. Godulys, vien godulys, pyktis ir pagieža- toks naftininko Plainview gyvenimas, kur džiaugsmo tekia tik pelningų sandorių galimybė. Kinematografija superinė, ta sprogus šachta padarė įspūdį, o vienoj vietoj Danielis prabyla, ką mano apie žmones- lyg skaitytų mano mintis- nesveikas jausmas. Per ilgai laukiau, turėjau žinot, kad šis puikus aktorius mėšle nesifilmuoja.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)