Ilgą laiką vengiau šio filmo, manydama, kad jis nuobodus ir be intrigos- vien trukmė ko verta, paprastai tokio ilgio filmai išvargina ir sunku išlaikyti dėmesį, o žiūrėti per kelis kartus man neišeina- ką pradėjai, turiu pabaigt. Tačiau taip jau išėjo, kad dėkoti reikia...
American Psycho. Jis mane taip nuvylė, kad akys desperatiškai reikalavo pakaitalo, ir kuo greičiau; romanas nuo šiol užima garbingą vietą mano bibliotekoj, jis stingdo kraują, šiurpina, šlykština, jo nepamirši visą gyvenimą, todėl kas čia per sumauta ekranizacija??? Taip atėjo eilė epui apie naftininkus, žinojau kad Lewis už jį gavo Oskarą, ir pamaniau
what a hell, blogiau už tai, ką mačiau, jau nebus. Nuostabu. Niekada nemačiau taip nuodugniai atskleistų charakterių- Danielio ir Elajo- dėl pastarojo turėjau kažkokią dvejonę, bet pabaiga vis tiek sudrebino. Godulys, vien godulys, pyktis ir pagieža- toks naftininko Plainview gyvenimas, kur džiaugsmo tekia tik pelningų sandorių galimybė. Kinematografija superinė, ta sprogus šachta padarė įspūdį, o vienoj vietoj Danielis prabyla, ką mano apie žmones- lyg skaitytų mano mintis- nesveikas jausmas. Per ilgai laukiau, turėjau žinot, kad šis puikus aktorius mėšle nesifilmuoja.
Aš pažiūrėsiu ką jis mano apie žmones.
AtsakytiPanaikintiTikiuosi, kad mano vieną kartą.
Nu reiks šiek tiek luktelėt, kol pasakys :D
AtsakytiPanaikintiO tada ir visą filmą belieka peržiūrėt :)