2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

Young Adult (2011)

Kiek privengiau, maniau bus lėkšta komedija apie suaugt nesugebančią buvusią prom queen, bet klydau. Charlize Theron, po Monster, vėl parodė, kad yra talentinga aktorė, kurią Holivudas tuščiai švaisto dėl gražios išvaizdos; rimti vaidmenys- vos keli. Meivis, rašytoja, atsidūrusi kūrybiniam akligatvyje, grįžta į gimtąjį miestelį Minesotoje, kai sužino, kad sena mokyklos laikų meilė Badis susilaukė dukters. Prieš akis- mėginimai susigrąžinti tai, kas tau jau seniai prarasta. Siaubas, kai prasideda 70 minutė, žiūrėjau su pertrūkiais, šitiek gėdos vienam veikėjui tikrai per daug, jaučiausi, lyg pati būčiau apsikvailinus, o ne Meivis, brrrr, bet čia ir gero filmo požymis, kad tave paliečia, netgi sakyčiau elektra pakrato tavo varganą, daug nuotykių nepatyrusį kūnelį. Uh! Skausmingai realistiškas ir net buitiškas- liūdną šypseną išspaudžia pridėtinės sruogos, kai ševeliūra išakėta nervinio sutrikimo, ir tie siaubingi ryti po naktinių pasilinksminų, vedančių į niekur. Savo nuotaika primena There Must Be A Place, tik iš moteriškos perspektyvos.

2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Como agua para chocolate (1992)

Jei nekreipsim dėmesio į pačią pradžią, kuri kažkokia nenormali- turint omeny, kad tai meksikiečių kūryba, ir žiūrėt teko su titrais, kurie juk neatitinka 100%, gal kažką ne taip supratau, bet vargu...- tai filmas, nuo kurio negali akių atplėšti. Atmetus briedą, tai labai graži meilės istorija, besirutuliojanti griežtų šeimos taisyklų fone. Tita ir Pedras myli vienas kitą, tačiau Titos likimas aiškus- būdama jauniausia duktė, mergina turi likti netekėjusi ir  karšinti motiną- tokia nerašyta šeimos tradicija. Pedras, norėdamas būti arčiau mylimosios, veda vyriausią seserį Rosaurą. Įsivaizduojat tokį gyvenimą? Tita sunkiai išgyvena šį įvykį, pamatysit tą antklodę- omg, bet ko nepergyvena moterys. Būdama puiki kulinarė, ji randa būdą bendrauti su Pedru- per maistą. Sunku čia dabar paaiškint, bet filmas toks pusiau mistinis ir labai keliantis apetitą- džiaugsmas, geidulys, liūdesys- viskas susiję su valgiais, idėja labai įdomiai išpildyta. Deja, tironė motina, nuolat stebinti tuodu, įtikina Rosaurą su vyru persikelti gyventi kitur, toliau nuo Titos. Žinau, savaime kyla klausimas, kodėl jie nepabėjo, anokia čia bėda, bet Meksikoj labai stiprus šeimos vaidmuo, atsiskirti, pasipriešinti gimdytotų valiai reiškia kažką siaubinga, lyg būtum prakeiktas. Bėga metai, ir mes matom, kaip klostosi jų meilės istorija, kurios nei žmonės, nei laikas negali užgniaužti ir sunaikinti.

2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Management (2008)

Kodėl filmas susilaukė tiek kritikos, nesuprantu- jį kaltina nerealistiškumu- netašytas motelio darbuotojas ir graži verslo moteris, atseit wtf? Paduskit, jeigu iš pagrindų imtumėmės romantinės komedijos žanro, į gabalus būtų ištaškyta bet kuri. Holivudas renkasi pernelyg gražius aktorius- tokie žmonės gyvenime praktiškai niekada nesusieina, vienas būna baidyklė, visų antra- toks daiktas kaip romantika, nuoširdumas ir pan. rožinis šlamštas nebeegzistuoja, nu gal tik nupušusių moterėlių sąmonėj, taigi palieku šią temą. Priešingai dagumai komedijų, istorija pavaizduoja iš labai pavojingo, bet originalaus taško- apsikvailintojo taško. Jeigu filme pagr. veikėjui užtenka kelių lėkštų veiksmų geidžiamo asmens dėmesiui patraukti, tai  Maikas ne iš jų. Viskas prasideda... nuo užpakalio. Kartą į motelį užsuka patraukli mergina Sju, ir užsisako  kambarį. Čia dirbantis Maikas tiesiogine to žodžio prasme pameta galvą. Skamba šiek tiek creepy, pradžioj žiūrėjau užėmus kvapą- balansuojama ties stupid sexual predator/ de Klerambo sindromo riba. Realiam gyvenime moteris kreiptųsi į teisėsaugą, jei vyriškis atsektų paskui iš Arizonos į Merilendą- pažiūrėkit žemėlapy į atstumus- ir istorija čia baigtųsi. Visgi suveikia kažkoks savimeilės? fenomenas- maždaug cha, jis dėl manęs išsilydė- ir Sju, užuot nusiuntus jį farų mankštai su bananais per sprandą- pamėgina gražiai išprašyti jį lauk. Čia ir pamatom, kad Maikas nėra koks iškrypėlis persekiotojas, racionalumo užuomazgų dar yra, nors visas jo elgesys panašūs į gyvūno- lyg vedamas instinkto būti su Sju, Maikas neturi nei gėdos, nei orumo. Visgi  neišsiskiria visam  laikui, karts nuo karto susitinka, didesniam apsikvailinimui ir liūdnai kulminacijai rūsyje- wow, Steve Zahn man visad atrodė mielas vyrukas, bet kaip jprofesionaliai ten suvaidino, ohoo.. Jennifer Aniston irgi kitoniška- įpratus prie jos Reičel iš draugų maivymosi, jai visai šauniai išėjo suvaidinti santūrią, iš pažiūros net šaltą, stengiantis nuslėpti kokia vieniša ir nelaiminga ji viduje. Filmo pabaiga aiški, bet tas klampus kelias į mylimo žmogaus širdį dar niekad nebuvo taip gerai pavaizduotas.

2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis

The Revenant (2009)

Fantastika! Filmas TOBULAS, lyg režisierius būtų skaitęs mano mintis -kai atsikratė tos inkščiančios kalės net krūptelėjau- negi tai vyksta? Žinom visi tą momentą, kai veikėjas ekrane taip ištampo nervus ir tu imi irzti- nužudykit jį, tegu jis nebesirodo akyse, nu prašau.. ir taip niekada nenutinka, užtat nukepamas koks šaunus veikėjas. O čia ne! Stogą raunanti komedija apie zombius (vampyrus?), tokios geros nemačiau nuo Dead Snow laikų. Žodžiu Irake mįslingom aplinkybėm žūsta kareivis, tėvynėje atlaikomos laidotuvės, visi išsisnargliuoja, išsiskirsto. Ir tada Bartas grįžta. Surprise! :) Užėjęs pas draugą Joey, įvaro jam siaubo, bet tik trumpam, šitas vyrukas tikrai insane- greitai randa privalumų būnant gyvu numirėliu ir jie ima leist tokias pašėlusias naktis kad ohoho. Gaila tik, kad linksmybėm kažkada ateina galas. Visiškai naujas požiūris ten, kur viskas, regis, išgalvota. Esam įpratę, kad šiuos vaikštančius puvėsius uštenka paglostyt kulka į galvą, o kas jei ne? Kas jei tu iš tikrųjų negali mirti, niekaip? Teikia minčių apmąstymams, ko kiekvienas pridarytume, jei galėtume išmesti baimę dėl savo mirtingo kūno. Šitą filmą galima cituot ir cituot, kelios scenos ikoninės- kaip pašnekesys su galva ir vibratorium, nu žodžiu.. :) Kraujas, galūnės, daug juodų vėmalų ir pribloškusi pabaiga- šito tai nesitikėjo niekas! Norėtųsi juoktis, bet nekorektiška. 10/10.

2012 m. gegužės 18 d., penktadienis

Lovely & Amazing (2001)


Klaidžiojau vakar filmai.in džiunglėse, ir kai jau atrodė, kad paklydau, užtikau šį tą gero. Galva neišneša, kaip čia sugebėjau praleist pro akis filmą su jaunu Jake Gyllenhaal!! Toks mielas jis čia, kad kai pasako aiškiai sumeluotą frazę- jo, aš turi u daug draugų...tu tiesiog iš galvos imi kraustytis- kaip su tokia žudančiai miela išvaizda jis neturi pasisekimo??? Bet anyway, Jake čia- tik gražus fonas, istorija ne apie jį, o apie tris nelaimingas moteris. Iš kur visos bėdos? Iš nepasitikėjimo savimi, kuris išprovokuoja juokingas, o kartais labai liūdnas situacijas. Nori nenori, lyg koks česnakų kvapas tau peršasi suvokimas, kad didžiąja dalimi dėl to kalti vyrai blin.. Mišelė stengiasi prasimušti su savo menu, bet niekas nenori jos keistų samanotų kėdučių. Ji taip seniai nedirba, santykiai su vyru pašliję,turi pykčio valdymo sutrikimų, o su nepažįstamais žmonėmis tekalba apie savo gimdymą be anestezijos, nes  daugiau neturi apie ką papasakoti. Elizabet daugiau pažengus, mėgina tapti garsia akto, re, bet kompleksai trukdo pilnai atsiskleisti- kažkodėl nuolat jai siūlomi erotikos persunkti vaidmenys, kas atrodo groteskiškai, jei įsivaizduojat, kaip atrodo aktorė Emily Mortimer. Ir galiausiai mama, visada palaikanti vaikus- I think you are lovely and amazing- bet lyg tyčia darosi plastinę operaciją- išvaizda išvaizda išvaizda....Tuo sukeldama daug apmąstymų įvaikintai paskutinei dukrai, aštuonmetei juodaodei Anei, kurios tikroji manma- narkomanė. Kas liečia šitą veikėją- huh, koks erzinantis vaikas, užpločiau aš jai gerai per sėdimąją, prakeiktoji..Istorija apie tai, kokia mums svarbi aplinkinių nuomonė ir kaip tai trukdo mūsų gyvenimui, nes be pasitikėjimo savimi sunku gyventi be nuolatinių nusivylimų ir graužaties.

2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Starter for Ten (2006)

Ieškojau labai seniai, visai atsitiktinai užtikau pas draugę, ir smagiai pažiūrėjom :) Nors maždaug 10 sykių šaukiau ekranui- nusikirpk plaukus, nu nusikirpk pagaliau- McAvoy žavus net su ta nerd'o-kaimiečio šukuosena- gerumo nepaslėpsi.  Nors turiu pripažinti, Dominic Cooper vietom atrodė net geriau už James, pasidariau jo gerbėja po kitos keistos angliškos komedijos- Tamara Drew, ohh tas jo stilius... O apie ką? Vaikinukas iš darbininkų klasės nuo mažens žino- jei esi nei gražus, nei baisiai protingas, laimė ir sėkmė aplankys tada, kai stengsies iš visų jėgų- vadinasi kaupk žinias! Triūsas nenueina veltui, jį priima studijuoti į prestižinį Bristolio universitetą. Atrodo, svajonė išsipildė, bet šiam paprastučiui provincialui teks susidurti su nemažai sunkumų- ant nosies universiteto intelektualų dvikova, ir reik pasakyti, Bristolis kasmet gauna į kaulus.. Keisti kolegos, kambariokai homoseksualai, dvi labai skirtingos merginos- ar ne per daug presingo paprastam žvejo vaikui? Kelios vietos vertos dešimt balų, pvz. apsinešęs Brajanas sutinka virtuvėje nuogą Alisos mamą, įsivaizduokit, koks pokalbis ten vyksta :D

But I'm a Cheerleader (1999)

Miela komedija apie homoseksualistus. Tokios stovyklos daugiau niekur nerasi- susirūpinę tėvai kiša savo vaikus į perauklėjimo įstaigą, kurių šūkis- Stright is Right. Susiduriam su visais įmanomais stereotipais- nuo vyriškai atrodančių lesbiečių iki šešiametę pamaivą pralenkiančio gėjaus Džoelio, o Dieve kiek žvengiau.. Kaip visad būna, didžiausi "mokytojai" turi viešų paslapčių- užtenka mest žvilgsnį į trenerį Maiką, gašliai nužiūrinėjantį Edžio Sibriano užpakalį- dreaming about things that you can't have..Jeigu visi čia esantys "nusipelnę", tai sirgalių šokėja Megan jaučiasi ne savo rogėse- visiška fyfa, turi berną, bet pasitarę artimieji nusprendžia, kad apsinuoginusių merginų nuotraukų kaip pas heteroseksualę- tikrai per daug..Aišku, nėra ugnies be dūmų :) Filme tiek daug ružavos spalvos, kad pasidarys bloga; vyro ir moters pareigų paskirstymas- malkų kapojimas ir grindų šveitimas ratais sukant užpakalį- tik dalis čia taikomų metodų. Žemas reitingas (sąlyginai), dėl vienintelės priežasties- filmo pabaiga- kaip kirviu nukirsta. Prasukom iki galo, bet nieko papildomo nebeįvyks, tad nevarkit. Labai patiko, kad filmas ir netaiko į aukštas materijas, tai  beveik lėkšta komedija, bet puiki vaidyba ir geras humoras išskiria ją iš kitų, finalinė dainelė nepaliks abejingo net didžiausio homofobo:

 1, 2, 3, 4 - I won't take 'no' anymore.
5, 6, 7, 8 - I want you to be my mate.
1, 2, 3, 4 - You're the one that I adore.
5, 6, 7, 8 - Don't run from me, 'cause this is fate

2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

The Raven (2012)

Priminimas ateičiai, kad dar kartą perskaityčiau Raudonąją mirties kaukę, nes nieko, apart istorijos apie katę, neprisimenu, o šis didis rašytojas- Edgaras Alanas Poe tikrai nusipelnęs dėmesio. Baltimorę sukrečia šiurpios žmogžudystės, kurių įkvėpėjas, kaip paaiškėja, savo laiku anaiptol nepopuliarus siaubų raštytojas (ak, ta negailestinga genijaus dalia). Suvieniję jėgas, jaunas atkaklus detektyvas- Luke Evans ir ponas Poe- kaip keista neerzinantis Cussack'as- pradeda stingdantį užuominų žaidimą negailestingai mušant "mechaniniam" laikrodžiui- pagrobta rašytojo sužadėtinė greitai gali atsidurti po žeme. Intelektualus ir labai greitas, su sarkastiško humoro doze- Poe ten žarsto sąmojį ohoho- vos spėji sekti, vietom nemažai kraujo ir varnų (awesome), bet kelių nesupratau ir viskas.Kaip ten su tuo Morisu?? Kam tas darbas teatre? Nebent dirbo trumpam, kad įvykdytų tą žmogžudystę ir paliktų dar vieną žinutę; gal taip ir bus, nu whatever. Bendras reginys tikras malonumas akiai- tie 19a. kostiumai, karietos, prašmatnus kaukių balius, ech.. :)  Kiek nusivyliau žudiku, kažkodėl laukiau išsigimėlio.. Juokingiausia frazė filme: mažas berniukas išsigandęs žiūri į jį nukreiptą ginklą ir verkšlena:- "Nešaukit, aš vaidinu pjesėje" :DD

2012 m. gegužės 2 d., trečiadienis

Princesas (2005)

Žengiau didelį žingsnį visapusiško filmo žiūrovo išprusimo link- savo noru pažiūrėjau ispanų produktą, o aš juk šalinuosi europinės pasiūlos. Ir tai nebuvo siaubo filmas- vienintelis žanras, kuriam nekeliu jokių kilmės reikalavimų. Drama. Apie dvi moteris prostitucijos rate. Iškrisi iš rato, ir jis sutraiškys tave kaip asmenybę. O neišpulti sunku- kasdieninis darbas, neišvengiamai vedantis asmenybės degradacijos link, narkotikai, padedantys užsimiršti (kas čia teigiamo čiulpt pimpalą, kad ir už 200 eurų?) Niekas nekelia moralės aspekto, man irgi niekad nekyla klausimas- kodėl čia verkia, kodėl nesusiranda padoraus darbo ir t.t. Yra kaip yra, kai kam reikia nueit būtent tokį kelią. Užtat pavaizduota draugystės istorija, tuolabiau tarp moterų, kurios tik apšnekinėt ir intriguot (dažniausiai) tesugeba, mane sujaudino."Aš niekada nejaučiu nostalgijos,- sako Caye. Tiesiog mano gyvenimas niekada nebuvo toks, kokį galėčiau prisiminti." Šiurpu. Caye jau seniai dirba gatvėj, gyvena su dilusional motina, kuri siunčia sau gėles, šeima nė nenutuokia, kuo ji užsiima, kas gan keista, nes žmonės turi įprotį kalbėtis apie darbą ir pan. Zulema, imigrantė, atkeliavo užsidirbti pinigų, kad turėtų ką nusiųsti sūnui, situacija su vadinamu "psichologiniu inkaru"- nenuleisti rankų jai padeda prisiminimas, kad ne visada ji buvo kekšė. Wow, kokia tai moteris- atima žadą; gražuolė per lengvas žodis. Nenuostabu, kad Puerto Rikas dažnai triumfuoja Miss Pasaulis rinkimuose; o čia dar ir talentinga. Likau apstulbinta. Sunku patikėt, kad tai meninis kūrinys, pusnuogės gatvėse, "duodančios" už 20-30 eurų.. Žmogau. Tikriausiai priprast gali prie visko, kaip neįtikėtinai beskambėtų.