2013 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Frances Ha (2012)

Pradžioj juokinga, paskui darosi vis liūdniau.. Filmas apie pasimetusią merginą, kuri neturi normalaus darbo, nuolat kraustosi iš vienos vietos į kitą, o galiausiai susipyksta su geriausia drauge ir velniai žino kodėl atsiduria Paryžiuje. Ji nuolat blaškosi, laksto susivėlusi, šneka bele ką ir žiauriai erzina, bent jau aš neištverčiau tokio žmogaus kompanijoj, bet iš tikrųjų reikia gailėti. Nėra normalios profesijos- šokėja jos nepavadinčiau- nėra pagrindo po kojomis. Situacijos juokingos, veikėjai labai žemiški, netgi hipsterių yra, vietom atrodo kaip filmuota paprastam bute, eiliniai žmonės. "Susitupėjimo" istorija, su gėdingu grįžimu pas tėvus, aikštijimusi, išsidirbinėjimu. Kol vieną dieną baigi pilstydama vyną senai profesorei, kuri turi didesnį pasisekimą tarp vyrų nei tu, 27-erių metų moteris. Pralekia nepastebėtai, nesuprantu, kur tos nepilnos pusantros  valandos dingo :)

Kynodontas (2009)

Priežastis, dėl kurios žiūrimi tokie filmai, artima tai, dėl kurios senovės Romoje  324 m.pr.m. e.- 404 m.e.m. į arenas susirinkdavo minios. Pamatyti, kaip žmogus kaunasi prieš žmogų, kaip žvėrys, savaites marinti badu, sudrasko juos į gabalus. Gladiatorių metas. Iškrypėliška pramoga, nepateisinama jokiais argumentais, sutraukdavusi tūkstančius, pauostyti svetimo kraujo ir "nuleisti nykštį žemyn"..Jei laikote save sveiko proto, - eikit numegzkit kojinę ar išgerkit kefyro- toliau nebeskaitykit, nes dar imsit ir susidomėsit šiuo filmu. Įžanga netiesioginė, suprasit, ką turiu galvoje kai pamatysit viską.  Aukščiau minėtų žiaurybių nėra ko baimintis- tai istorija apie iškrypusių tėvų sukurtą pasaulį trims savo vaikams. Pradėsime nuo to, kad jie mokomi priešingų žodžių reikšmių, pvz. "zombis" reiškia maža geltona gėlytė, o "vagina"- didelė lempa. Vaikai neišeina iš namų teritorijos, aptvertos aukšta tvora, nes- ten.. tyko mirtini pavojai. Juos nuolat verčia rungtyniauti vieną su kitu, apdovanodami.idiotiškais prizais.  Susidūrimas su kate parodo, kokie traumuoti jie yra. Jaunimui- maždaug kokie18-20metų, dvi seserys ir brolis. Tėvas, atsižvelgdamas į jauno vyro poreikius, užsako "sugulovę", kuri patenkina sūnaus sekso trūkumą, lytinis aktas mechaniškas, kaip koks nusišikimas tualete ar nosies išsišnypštimas- atrodo kraupiai. Pamažu žiūri, kurlink veda šis auklėjimas, nes išorinis pasaulis nori nenori kišasi- porno vaizdajuostės, katė, be to, jaunatviškas smalsumas- kada gi iškris iltinis dantis ir bus galima palikti tėvų namus? Sakau, žiūri, baisiesi, bet išjungti ranka nekyla, pabaiga daug kam pasirodė neišraiškinga ar "be pabaigos", lyg "Titanikas" būtų pasibaigęs vos atsimušus į ledkalnį. Asmeniškai ją suprantu kaip teigiamą ateities perpektyvą, nors gal gera nuotaika buvo :) Kai pagalvoji- šast  būtų jį išrinkę geriausiu užsienio filmu ir įteikę Oskarą 2009m., vietoj to nuobodaus "In better world", ech, mes niekada nelaimim :)...

2013 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

The Northerners (1992)

Įkalus vyno, geriausia ką gali padaryti- brūkštelėti ką nors internete, kad neapsikvailinti, reikškimės nuosavoje erdvėje. Filmas toks išskirtinis, jog tik šiek tiek apsinešus galima tarti keletą žodžių. Susidomėjau olandiška produkcija, ir akiratin papuolė komedija, parodijuojanti (?) provincijos miestelio gyvenimą, uždara erdvė kiek primena Dogvilį, tik čia ne psichodeliška, o juokinga. Įsivaizduokite dvi blokininių namų eiles, viena priešais kitą, viso nu gal maksimum 30 butų. Tai su daro gyvenvietę, kuri randasi prie miško. Čia gyvena mėsininkas, kurį kamuoja nepatenkinami geismai, nes žmona atsisako atsiduoti kūniškiems malonumams, ir medžiotojas(?), kurio žmona niekaip neįkalba su ja atsigulti. Jau pakankamai keista, ar dar ne? Dar pridėkim paštininką, kuris mėgsta miške atplėšti svetimus laiškus ir skaityti, koją ant kojos užsimetęs. Visų šių nesveikų įvykių epicentre- paauglys, kuriam vaidenasi iš miško atklydusi mergina, kurios ketinimai visai ne skaistuoliški. Hmm, dabar kai pagalvoji, viskas sukasi apie klyną, sena gera Europa, siurrealizmas :) Labai naudinga filmų mėgėjui- kartais nustebti, įkvėpti šviežio oro. Neįsivaizduoju kompanijos, kurioje galėtumėt pažiūrėti šį filmą; taip sakau todėl, kad rekomenduojantysis iš karto užsikrauna vertinimų naštą. Jei kam pasiūlysit kartu pažiūrėti, galit būti ne taip suprasti, ar palaikyti keistuoliais. Bet tame nematau nieko blogo. Linksmų Kalėdų.

2013 m. gruodžio 17 d., antradienis

The Broken Circle Breakdown (2012)

Kas galėjo pagalvoti, kad mesiuos ant europietiškų filmų! Gaila, amerikietiški taip supanašėjo tarpusavy, kad nebeįmanoma žiūrėti, pradedi nuspėti ir tai, kas  "nenuspėjama", kartojasi tos pačios temos.. Europa daug originalesnė, Rūta, buvai teisi, aš klydau- bet iki prancūzų produkcijos man dar toli :) Tas pats režisierius, kaip ir paskutiniajam įraše. Šįkart prieš mus- muzikinė drama apie poros požiūrių skirtumus, kurie pasirodo esą lemtingi. Tatuiruočių maniakė Elise (dar nesu mačius tiek daug tatoo turinčios moters kine, mergina su drakono tatuiruote prieš ją kaip malalietka) ir kantri muzikos atlikėjas Didje įsimyli vienas kitą, jiems gimsta duktė. Siaubinga, bet mergaitei nustato vėžį. Nelaimė kaip raudona linija, atskirianti du žmones, ar jiems pavyks pergyventi išbandymą? Labai atvirai, beveik grubiai parodoma, kokie skirtingi žmonės jie yra. Ji- praktiška ir religinga. neturiu omeny kad kokia freak'ė davatka, bet tiki pomirtiniu gyvenimu ir pan., jis- ateistas, visur ieškantis logikos ir kartais užknisantis su ta logika, nes atrodo labai nejautrus. Keista, kaip tokia pora išvis egzistuoja, Didje išvestų mane iš proto su visa ta realistine šūduva. Kantri muzika graži, "kvepia" viso filmo metu, o vietomis net spaudžia ašarą, na, gal daugiau ne muzika, o konkreti situacija. Liūdnas reginys iš tikro, bet labai patiko, kad muzikoje randi nusiraminimą- dainuoji, kai esi laimingas, dainuoji, kai plyšti iš skausmo.. Nerealus filmas, tearjerk'eris..

2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

The Misfortunates (2009)

Alkoholikų šeimoje augantis 13-metis, panašu, nueis tokiu pačiu keliu. O gal ne? Linksma ir kartu liūdna belgų/ olandų istorija, apie genuose slypinčią pragaištį, kurią valia ir talentas sugeba nugalėti. Maniau, kad bus labai depresyvu- vaikai tarp chronių nesukelia daug teigiamų emocijų, bet šeimynėlė labai miela, nors pasmerkta vienodai,- šūdinas darbas, lošimai, bejausmiai atsitiktiniai lytiniai santykiai, smurtas ir alkoholis. Keturi nevykėliai sūnūs gyvena su pensininke mama, namai neišbrenda iš vėmalų ir pagirių rūko. Močiutė yra vienintelė, kuri gali padėti Giunteriui nepasekti giminaičių pėdomis, nors, retrospektyvoje matom, kad jis jau prastose vėžėse. Kur nuvairuoja dviratis, pamatysit gale. Filmas labai pagaunantis, nėra nei vienos nuobodžios vietos, o alkoholikų "genties ryšiai" dar niekur nebuvo pavaizduoti taip...jaukiai. Apie scumbag'us visad įdomu žiūrėti, čia jie tokie mieli, negali jų smerkti ar šlykštėtis. Jei tai būtų filmas apie lietuvius, spalvos būtų žymiai niūresnės.. o čia- didelė, niekada nesibaigianti Strobbe šeimos šventė.

2013 m. gruodžio 10 d., antradienis

Enough Said (2013)

Ėjau atiduoti pagarbos šįmet netikėtai mirusiam šauniajam James Gandolfini, ilsėkis ramybėje, Toni. Dar kartą įsitikinau, filmo gerumas atvirkščiai proporcingas žiūrovų skaičiui kino salėje. Šis buvo beprotiškai fantastiškas- sėdėjom trise. Kurį laiką nuogąstavau, nes ilgai buvau vienintelė žiūrovė, niekas nė nepatikrino bilieto prie durų, prasidėjo paranoja kad filmo nerodys arba užrakins salę..pasmerks mane klaustrofobiniam siaubui ir daužymo į duris gėdai... Bet pavėlavusios penkiolika minučių įslinko dar dvi merginos; vėliau paaiškėjo, kad viena iš jų buvo vyras. Masažistė Eva, komunikabili, dešimt metų išsiskyrusi moteris, kurios duktė greit iškeliaus į koledžą. Pokytis, verčiantis sunerimti kiekvieną mamą, vienatvės perspektyva taip pat nedžiugina.Vakarėlio metu ji susipažįsta su daugiau nei nepatraukliu Albertu. Pažintis, turėjusi nutrūkti vos apsikeitus keliom banaliom frazėm, netikėtai išsirutulioja į romaną. Lygiagrečiai Eva randa naują klientę- poetę Marianą. Šios dvi susidraugauja, Mariana karts nuo karto mesteli akmenį į buvusio vyro daržą kol paaiškėja itin nemalonus sutapimas- tas niekam tikęs ex.. yra Albertas. Štai čia galima pasielgti dvejopai- pranešti Albertui naujieną, arba... klausytis sugriuvusių santykių šūduvos (?), pamazgų apie tau patinkantį asmenį ir pamažu imti pašiepti jo trūkumus kitų akivaizdoje.. Kaip jūs pasielgtumėt tokioj situacijoj? Smerkti Evos neskubėkime, manau, daug kas pasielgtų taip pat, nors savybės, kurios tau nekliudė draugystės pradžioje, vien dėl kažkieno pastabų neturėtų virsti erzinančiu trūkumu? Smagu matyti Catherine Keener- susenusią, bet ir toliau nepakartojamą aktorę (čia ji- poetė, be draugių,bet turinti daug priekaištų buvusiam vyrui) Patiekalą pagardina australė Toni Collette, nuolat besibaranti su vyru dėl savo per švelnaus charakterio ir negalėjimo priimti ryžtingų sprendimų; juokinga detalė- ji psichoterapeutė:)).. Gandolfini vaidmuo- pusamžis, nutukęs, stipriai įsimylėjęs vyras- buvo pasibjaurėtina. Ir tai yra didžiausias filmo privalumas- jo natūralumas, pažastimis atsiduodanti buitis, prasegto klyno ir nutąsytų maikučių realybė. Per scenas lovoje užsidengdavau akis- fuuuu, toks storas... Ewwwww. Bet toks filmo požiūris man labai patiko- gana impozantiškų  ričardų gyrų ir visokių klūnių, meilė nėra vien gražuolių privilegija, gana to podiumo ekrane, paprastų žmonių jausmai- kur kas dažnesnis (ir įtikinamesnis) atvejis.