Kas galėjo pagalvoti, kad mesiuos ant europietiškų filmų! Gaila, amerikietiški taip supanašėjo tarpusavy, kad nebeįmanoma žiūrėti, pradedi nuspėti ir tai, kas "nenuspėjama", kartojasi tos pačios temos.. Europa daug originalesnė, Rūta, buvai teisi, aš klydau- bet iki prancūzų produkcijos man dar toli :) Tas pats režisierius, kaip ir paskutiniajam įraše. Šįkart prieš mus- muzikinė drama apie poros požiūrių skirtumus, kurie pasirodo esą lemtingi. Tatuiruočių maniakė Elise (dar nesu mačius tiek daug tatoo turinčios moters kine,
mergina su drakono tatuiruote prieš ją kaip
malalietka) ir kantri muzikos atlikėjas Didje įsimyli vienas kitą, jiems gimsta duktė. Siaubinga, bet mergaitei nustato vėžį. Nelaimė kaip raudona linija, atskirianti du žmones, ar jiems pavyks pergyventi išbandymą? Labai atvirai, beveik grubiai parodoma, kokie skirtingi žmonės jie yra. Ji- praktiška ir religinga. neturiu omeny kad kokia freak'ė davatka, bet tiki pomirtiniu gyvenimu ir pan., jis- ateistas, visur ieškantis logikos ir kartais užknisantis su ta logika, nes atrodo labai nejautrus. Keista, kaip tokia pora išvis egzistuoja, Didje išvestų mane iš proto su visa ta realistine šūduva. Kantri muzika graži, "kvepia" viso filmo metu, o vietomis net spaudžia ašarą, na, gal daugiau ne muzika, o konkreti situacija. Liūdnas reginys iš tikro, bet labai patiko, kad muzikoje randi nusiraminimą- dainuoji, kai esi laimingas, dainuoji, kai plyšti iš skausmo.. Nerealus filmas,
tearjerk'eris..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą